Lietuvoje prasidėjusi Prezidento rinkimų kampanija, kaip ir artėjantys Europarlamento rinkimai, žada nemažai staigmenų. Nors tiek Lietuvos, tiek ir visos ES rinkėjus jau sunku nustebinti, politikai ir toliau kuria vis naujas strategijas, kaip laimėti rinkimus. Todėl interneto tinklapis esnaujienos.lt, siekdamas padėti rinkėjams susivokti politinių kampanijų vajuje, pradeda rinkimams skirtų publikacijų ciklą „EP rinkimai’09“.
Jau keletą tūkstančių metų žmonija suvokia, kad tinkamai pateiktas daiktas ar reiškinys įgauna visai kitokią, dažnai daug patrauklesnę formą ar turinį, nei kad iš tiesų turi. Tai, ką šiandien vadiname viešųjų ryšių principais, buvo naudojama dar tada, kai dažnai nebuvo galimybių kaip nors kitaip, nei kalaviju ar rimbu, įtakoti plačiųjų masių nuomonės. Todėl būtent viešieji ryšiai istorijos tėkmėje parodė, kad idėja dažnai yra tvirtesnė už kardą, o protingas ir apgalvotas pateikimas gali atnešti sėkmę.
Mūsų laikais viešųjų ryšių principai vis labiau matomi ne tik politikoje, bet ir kitose gyvenimo srityse, tokiose kaip pramogų pasaulis. Todėl tikslinga pažvelgti į šią pakankamai naują, tačiau jau mitais apipintą sferą, kurią vieni idealizuoja ir laiko sėkmės įrankiu, tuo tarpu kiti kritikuoja ir vertina skeptiškai.
Antikos laikų palikimas
Viešųjų ryšių (angl. Public relations, arba PR) akcentų galime aptikti jau Antikoje. Vienas pirmųjų PR pavyzdžių, žinomų istorijoje, yra 1800 m. prieš Kristų plačiai vykdyta šumerų valdžios akcija. Šios akcijos tikslas buvo įtakoti plačiąsias mases, šumerų liaudį, kad pastaroji aktyviau vykdytų žemės ūkio modernizaciją. Be abejo, šios valstybės vykdytos priemonės neatitinka šiuolaikinės PR tradicijos, tačiau tai buvo pirmasis mėginimas viešosios sferos (šiuo atveju reklaminių biuletenių) pagalba įtakoti visuomenę.
Ši šumerų iniciatyva neabejotinai turėjo atgarsį ir vėlesnėse civilizacijoje. Romos imperijos laikais viešųjų ryšių akcijoms jau buvo skiriamas didelis dėmesys, kaip didelis dėmesys buvo skiriamas ir plačiosioms masėms – auditorijai, kuri „maitinama“ PR principais sukurtomis idėjomis. Romos imperijoje laikais atsirado ir posakis „Vox populi; vox Dei“ (liaudies balsas – Dievo balsas). Tai tik patvirtina, kad valdžia suprato PR svarbą ir galimybę manipuliuoti visuomene. Savo ruožtu pradėta vertinti ir visuomenės nuomonės svarba, kadangi tais laikais liaudies masių palankumas arba rūstybė dažnai įtakodavo ir valdovų sprendimus.
Spausdinto žodžio galia
Vis dėlto tiek Šumerai, tiek Antikinė Graikija ar Roma neturėjo galimybės masinei PR sklaidai visų pirma todėl, kad nebuvo galimybės masiškai pasiekti liaudį. Situacija kito Viduramžiais , kur viešiesiems ryšiams plėtotis ypač padėjo spausdinto žodžio paplitimas.
J. Gutenbergui 1446 m. pradėjus spausdinti knygas, jo technologija išpopuliarėjo visoje Europoje. Atsirado galimybė daug greičiau ir pigiau rengti ir platinti įvairius spaudinius. Atpigo popierius bei knygos, kurios iki tol buvo tik pasiturinčiųjų kolekcijų reliktai. Taigi, su knygų spausdinimo pradžia galime sieti ir naujas viešųjų ryšių galimybes. Tuo pačiu atsirado platesnės propagandos galimybės.
Tuo netrukus pradėjo naudotis valdovai bei didikai. Valdovų, aristokratų ar karvedžių liaupsinimas tapo kai kurių Viduramžių rašytojų pragyvenimo šaltiniu. Tokios literatūros leidimas buvo ne tik gausiai finansuojamas, bet ir garantavo solidžius honorarus. Savo ruožtu, tokios politinės savireklamos užsakovai įgavo galimybę kurti asmens kultus ir pateikti masėms savo įvaizdį.
Tačiau ne tik valdovai ar didikai, bet ir plačiosios masės greit perprato PR principus. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių gali būti 1773 m. įvykusi viešųjų ryšių akcija. Jos metu Bostono arbatos prekeiviai paskelbė boikotą D. Britanijos prekybos politikai bei prekėms ir nuolat vykdė įvairias akcijas, kurios buvo viešos. Tai padėjo sukurti teigiamą pirklių ir neigiamą D. Britanijos komercinį įvaizdį.
Gediminas Dubonikas
