Euroskeptikų judėjimo „Libertas“ vadovas, Airijos verslininkas, Declanas Ganley paskelbė apie savo ketinimus dalyvauti šių metų Europos Parlamento rinkimuose. Tai, kad šis judėjimas rengiasi rinkimams, galima pamatyti iš aktyvių D. Ganley kelionių po Europą ieškant sąjungininkų.
Neseniai D. Ganley buvo apsilankęs Lietuvoje ir susitiko su Tautos prisikėlimo partijos vadovu A. Valinsku. Artimiausiu metu Tautos prisikėlimo partijos vadovybė turės apsispręsti, ar rinkimuose dalyvauti savarankiškai, ar priimti „Libertas“ siūlymą sudaryti bendrą sąrašą.
„Libertas“ už ES?
„Libertas“ teigia, kad jie nėra euroskeptikas judėjimas ir nėra nusistatęs prieš Europos Sąjungą.
Anot D. Ganley, praėjusiais metais Lisabonos sutarčiai buvo pasakyta “ne” Airijoje, ne todėl, kad nepatiko pati sutartis, bet todėl, kad netenkino joje “nurodytos veiklos kryptys“.
„Balsavimas už mus nėra balsavimas prieš Briuselį, tai balsavimas prieš tuos, kurie ignoruoja jus ir neįsiklauso į jūsų žodį,“ – sakė D. Ganley.
„Libertas“ teigia sieksianti didesnės demokratijos, atskaitomybės ir skaidrumo Europos Sąjungoje bei žada kelti savo kandidatus į Europos Parlamentą visose 27 ES narėse.
Be Lietuvos D. Ganley jau apsilankė Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, kur dažniausiai tarėsi su populistinėmis ar kraštutinės dešinės pakraipos partijomis.
Žlugusios Europinės partijos viltys
„Libertas“ pasižymėjo ne tik sėkmingai pravesta prieš Lisabonos sutartį nukreipta kampanija Airijoje, kuri įstūmė visą ES į politinę sumaištį, bet ir bandymu įsteigti pirmąją visos Europos euroskeptišką partiją.
„Libertas“ buvo pateikęs paraišką dėl oficialaus Europos partijos statuso suteikimo. Šis statusas būtų garantavęs šiai politinei jėgai teisę gauti svarią finansinę paramą.
Pagal ES taisykles, reglamentuojančias europinių partijų finansavimo tvarką, į paramą pretenduojanti organizacija privalo pateikti mažiausiai septynių ją remiančių nacionalinių parlamentų arba EP narių iš skirtingų ES šalių parašus.
Išnagrinėjus paraišką EP jau buvo pasirengęs pripažinti "Libertas" ES politine partija, toks statusas suteiktų "Libertas" teisę gauti apie 200 tūkst. eurų (apie 691 tūkst. litų) finansavimą.
Tačiau Estijos ir Bulgarijos parlamentarai, kurie buvo paminėti šio judėjimo rėmėjų sąraše, paskelbė niekada ir nerėmę „Libertas“ noro tapti politine partija.
Pats „Judėjimas“, kol kas, labiau veikia ant popieriaus nei realiai funkcionuoja, jo biuras Airijoje moderniai įrengtas, tačiau stovi pustuštis.
Europos Parlamento ; pareigūnai jau patvirtino sustabdę numatytą mokėjimą "Libertas", ir pradėję tyrimą dėl parašų tikrumo.
Neaiškūs finansiniai šaltiniai
Tačiau nesėkmės, kurios persekioja „Libertas“, tuo dar nesibaigė. Kovo 13 d. Airijos Visuomenės biuro standartų komisijos (SIPO) paskelbtoje ataskaitoje, buvo pažymėta, kad D. Ganley iki šiol nepateikė informacijos iš kokių lėšų buvo finansuojama jo agitacinė kampanija 2008 m.
Kaip skelbiama komisijos ataskaitoje, nors buvo kelis kartus prašoma, „Libertas“ nepateikė informacijos apie trečių asmenų suteiktą finansinę paramą.
Tai leido Airijos Europos reikalų ministrui Dickui Rochui pareikšti, kad Lisabonos sutarties referendumo rezultatai buvo įtakoti „stiprių išorinių jėgų“.
