Beveik kiekvienoje pasaulio vietoje ilgai kankinančios problemos gali būti išspręstos artimiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis. Regis, Europos Sąjunga (ES) siūlo modelį, kaip ilgai kariavusios vienos su kita šalys galėtų iš bendrų veiksmų gauti abipusės naudos.
Ironiška, tačiau dėl mažėjančios Jungtinių Valstijų visuotinės galios gali tapti efektyvesnis regioninis bendradarbiavimas. Tai gali pasirodyti keistas laikas girti ES, turint galvoje ekonomines krizes Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Europa neišsprendė interesų subalansavimo problemos. Jai nepavyko sukurti pusiausvyros tarp stiprių ekonomikų Šiaurėje ir silpnesnių Pietuose. Vis dėlto ES laimėjimai yra daug svarbesni už dabartinius sunkumus.
ES sukūrė taikos zoną. Sąjunga suteikė institucines gaires Vakarų ir Rytų Europai suvienyti. Ji skatino ir puoselėjo regioninę infrastruktūrą. Bendra rinka yra svarbi kuriant Europą, kaip vieną labiausiai klestinčių vietų planetoje. Be to, ES yra svarbus ir aplinkos tvarumas. Dėl šių priežasčių ji pasiūlė unikalų modelį kitiems regionams, įstrigusiems konfliktų, skurdo, infrastruktūros stokos ir aplinkosaugos krizės klampynėje. Naujos regioninės organizacijos, pvz., Afrikos Sąjunga, žiūri į ES kaip į sektiną pavyzdį, kaip spręsti integracijos ir regionines problemas. Tačiau šiuo metu dauguma regioninių grupuočių išlieka per silpnos, kad spręstų minėtas problemas.
Daugelyje kitų regionų tebevyrauja politinis susiskaldymas, kurio šaknys yra Šaltojo karo eroje. Per šį karą kaimynai dažnai konkuravo vieni su kitais ir rinkosi atitinkamas puses – tapti arba Jungtinių Valstijų, arba Sovietų Sąjungos sąjungininkais. Pakistanas pakrypo link amerikiečių, Indija – link sovietų. Valstybės neturėjo daug paskatų laikytis taikos, kol jas finansiškai rėmė Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga.
Priešingai, besitęsiantys konfliktai dar labiau padidindavo finansinę paramą. Iš tikrųjų, Jungtinės Valstijos ir Europa dažnai stengėsi pakenkti regioninei integracijai, kuri, jų manymu, ribojo jų kaip galios agentų vaidmenį. Arabų pasaulyje jos matė daug grėsmių. Šiandien galingosios valstybės nebesivadovauja principu „skaldyk ir valdyk“. Kolonializmo laikas baigėsi, Jungtinių Valstijų dominavimas taip pat nebėra toks visuotinis.
Pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje aiškiai atspindi Jungtinių Valstijų įtakos mažėjimą. Tai, kad Amerika įstrigo Irake ir Afganistane, taip pat pabrėžia jos galios ribotumą, nes biudžeto krizė privers mažinti resursus, skirtus kariniams veiksmams. Dienos, kai daugelis valstybių priklausė nuo Amerikos finansavimo, baigėsi. Mes judame prie daugiapolio pasaulio. Rytų ir Pietų Azija, Lotynų Amerika ir Artimieji Rytai įgijo naują geopolitinę ir ekonominę įtaką.
Kiekvienas regionas turi rasti savo kelią į ekonominę plėtrą, užtikrinti energetinį ir maisto saugumą, efektyvią infrastruktūrą ir padaryti tai pasaulyje, kuriam kelia grėsmę klimato kaita ir resursų stygius. Todėl kiekvienas regionas turi dirbti dėl savo ateities, nepamiršdamas ir bendradarbiavimo su kitais.
Parengta pagal www.project-syndicate.org informaciją
