Vasario mėnesį dulkes iš Sacharos dykumos į šiaurę atnešė vėjas ir išbarstė jas virš Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Dėl šių dulkių kai kuriose Europos vietose vakarais dangus įgaudavo auksinį atspalvį, bet kartu jos sukėlė nedidelį, bet pastebimą, radiacinio fono padidėjimą.
Kaip teigia ACRO (liet. Radiacijos kontrolės vakaruose asociacija), šis šiek tiek radioaktyvių dulkių debesis yra glaudžiai susijęs su Prancūzijos kolonializmo istorija ir šaltojo karo laikais dykumoje vykdytais atominių bombų bandymais.
Atliko bandymus
Prieš Alžyrui paskelbiant savo nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1962 m., milžiniški Sacharos dykumos plotai buvo naudojami kaip žaidimų aikštelė Prancūzijos branduoliniam arsenalui testuoti.
1960 m. vasario 13 d., Alžyrui priklausančioje Sacharos dalyje, Prancūzija atliko pirmuosius savo atominių ginklų bandymus atmosferoje, kodiniu pavadinimu „Gerboise Bleue“ (liet. „Mėlynoji dykumų žiurkė“). Po jų sekė dar keletas Alžyro teritorijoje atliktų požeminių bandymų. Šių testų sukelta radiacija paveikė regiono gyventojus ir ten dislokuotus prancūzų kareivius, o dykumos radiacinis fonas išliko pakilęs iki šių dienų.
ACRO atlikta analizė rodo, kad pastarasis radiacinio fono padidėjimas Prancūzijoje yra tiesiogiai susijęs su šiais istoriniais atominių ginklų bandymais. Tyrėjai laboratorijoje išanalizavo iš Sacharos atpūstas dulkes, surinktas nuo automobilių. Dulkėse buvo aptikta cezio-137 – radioaktyvaus izotopo, kuris nėra natūraliai randamas Sacharos smėlyje, ir dažnai yra gaunamas skylant atominiuose ginkluose esančio urano-235 branduoliui.
Pateikdama šį pastebėjimą kaip įrodymą, ACRO teigia, kad radiacijos padidėjimas Prancūzijoje yra tiesiogiai susijęs su branduoliniais bandymais, vykdytais Alžyro Sacharos dalyje, ankstyvajame XX a. 7 dešimtmetyje.
„Ši radiacijos padidėjimas – vis dar pastebimas praėjus nes 60-čiai metų po atominių testų – primena apie nuolatinę branduolinę taršą Sacharoje, kurią sukėlė Prancūzija“, – teigė asociacijos atstovai.
Kai kuriose Europos dalyse padidėjus radiacija yra nedidelė ir nekelia pavojaus visuomenės sveikatai.
Istorija seka
Tačiau šaltojo karo atominių bombų testavimo vaiduoklis blaškosi ne tik Sacharoje. Skaičiuojama, kad nuo 1945–1980 m. Jungtinės Amerikos Valstijos, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija iš viso atliko mažiausiai 520 atominių ginklų bandymų stratosferoje – antrajame žemės atmosferos sluoksnyje (10–50 km aukštyje).
Viena labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų pasaulyje yra Bikinis (Atolas), kur 1946–1958 m. buvo išbandyti mažiausiai 23 JAV atominiai ginklai, tarp jų ir „Castle Bravo“, pats galingiausias termobranduolinis ginklas, kurį kada nors testavo JAV. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šiame Ramiojo vandenyno pietuose esančio atogrąžų rifo radiacinis fonas yra didesnis nei Černobylyje.
Toks beatodairiškas testavimas vietiniams gyventojams sukėlė labai daug kančių. Manoma, kad 665 netoliese esančių Maršalo salų gyventojai patyrė didelį radiacijos poveikį. Tik prieš kelerius metus Jungtinių Tautų organizacija perspėjo, kad dešimtmečių senumo „atominis karstas“ Maršalo salose net šiandien galimai skleidžia radioaktyviąsias nuosėdas į Ramųjį vandenyną.
[H/T: „EuroNews“]
