Pradėjo jis savo kalbą apie santykius su Vakarų šalimis piktinimusi „planais nužudyti A. Lukašenka“ ir Vakarų abejingumą šiuo klausimu bei skundu dėl „bandymų kabinėtis prie Rusijos be jokio pagrindo“. „Buvo peržengtos visos ribos“, – aiškino jis.
V. Putinas skundėsi, kad „Rusija elgiasi kukliai, dažnai neatsako į nedraugiškas akcijas ir į nedraugišką elgesį“. „O jeigu kas atsisako tai suprasti, <...> Rusija visada suras būdą atstovėti savo poziciją“, – pareiškė jis.
Jis taip pat pažadėjo „asimetrinį, greitą ir griežtą atsaką“. V. Putino teigimu, Rusija visada suras būdą išlaikyti savo poziciją prieš tas šalis, kurios kalba su ja iš aukšto. „Bet kokių provokacijų organizatoriai, grasinantys mūsų esminiams saugumo interesams, pasigailės taip, kaip jau seniai nesigailėjo“, – pareiškė jis.
V. Putinas smerkia Vakarų tylą dėl „bandymo įvykdyti perversmą“ Baltarusijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė Vakarų tylą dėl Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo, kad jo saugumo tarnybos užkirto kelią įtariamam JAV sąmokslui jį nužudyti. „Visi apsimeta, kad visai nieko neįvyko“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime, turėdamas galvoje Vakarų valstybes.
„Kas būtų nutikę, jei iš tiesų būtų buvę bandoma įvykdyti valstybės perversmą? Kiek žmonių būtų nukentėję?“ – klausė jis.
A. Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Rusijos pareigūnai padėjo sužlugdyti sąmokslą nuversti Baltarusijos vyriausybę ir Maskvoje areštavo du Baltarusijos piliečius. Jis tvirtino, kad sąmoksle dalyvavo JAV vadovybė. „Niekas negalėjo duoti užduoties [pašalinti prezidentą], išskyrus aukščiausią politinę vadovybę. Tik jie“, – sakė A. Lukašenka.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) šeštadienį pranešė, kad Rusijoje dėl bandymo įvykdyti „karinį perversmą“ Baltarusijoje ir „nužudyti“ jos prezidentą buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.
Nuo 1994 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka padėkojo V. Putinui už pagalbą ir tvirtino, kad Rusijos lyderis praėjusią savaitę šį reikalą aptarė su JAV prezidentu Joe Bidenu. 66 metų autoritariškasis Baltarusijos lyderis slopina istorinius protestus prieš jo valdymą, kilusius paskelbus jį rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju, ir tvirtina užkirtęs kelią Vakarų vadovaujamai revoliucijai.
V. Putinas šios krizės metu remia A. Lukašenką. Abu lyderiai ketvirtadienį turi susitikti Rusijoje.
V. Putinas: Rusija siekia iki rudens įgyti kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad šalis siekia vadinamąjį bandos imunitetą prieš pandeminį koronavirusą įgyti iki šio rudens, ir gyrė trijų rusiškų vakcinų sukūrimą.
„Vakcinavimas dabar yra pirmaeilės svarbos,... kad rudenį galėtų susidaryti bandos imunitetas“, – skaitydamas metinį pranešimą pažymėjo V. Putinas.
„Mūsų mokslininkai padarė tikrą proveržį. Dabar Rusija turi tris patikimas vakcinas nuo koronaviruso“, – pridūrė jis.
68 metų prezidentas praėjusią savaitę buvo paskiepytas antrąja vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze. Jis nenurodė, kuria iš trijų rusiškų vakcinų – „Sputnik V“, „EpiVacCorona“ ar „CoviVac“ – buvo paskiepytas.
Trečiadienį jis dar kartą pakartojo savo prašymą visiems rusams pasiskiepyti. „Kreipiuosi į visus Rusijos piliečius: pasiskiepykite. Tai vienintelis būdas mums atsikratyti šios mirtinai [pavojingos] ligos“, – sakė jis.
Nors Rusija vakcinacijos kampaniją pradėjo gruodžio pradžioje, anksčiau už daugumą pasaulio valstybių, skiepijimo procesas šalyje vyksta sunkiai. Daugelis rusų skeptiškai žiūri į vakcinas. Neseniai atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad skiepų nori mažiau nei trečdalis rusų.
Trečiadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios Rusijoje nustatyta per 4,7 mln. COVID-19 atvejų, 106 tūkst. užsikrėtusių žmonių mirė. Tačiau V. Putinas vėl pakartojo visos pandemijos metu kartojamą savo teiginį, kad Rusija su COVID-19 protrūkiu dorojasi geriau už daugumą valstybių. Sveikatos apsaugos [sistemos] daugelyje pirmaujančių valstybių negalėjo taip veiksmingai atremti epidemijos kaip mes, – sakė jis.
A. Navalno laikymas kalėjime išprovokavo protesto akcijas
Jis taip pat pažymėjo, kad „raudoną liniją“ kitų šalių atžvilgiu Maskva pati nustatinės kiekvienu atveju atskirai.
Šiemetinis pranešimas skaitomas Maskvai įsivėlus į diplomatinius ginčus su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir virtinės šnipinėjimo skandalų.
Prieš rugsėjį planuojamus parlamento rinkimus V. Putinas sieks didinti visuomenės paramą jo valdymui, neišvengs aštrių žodžių Vakarų pozicijai ir paskelbė virtinę priemonių pandemijos paveiktai Rusijos ekonomikai skatinti.
Tačiau prezidento metinį pranešimą gali užtemdyti A. Navalno šalininkų visoje Rusijoje organizuojamos demonstracijos.
A. Navalno komanda, kuri nuogąstauja, kad garsiausio Kremliaus kritiko gyvybei kalėjime iškilęs rimtas pavojus, kviečia protestus visoje Rusijoje pradėti 19 val. vietos laiku.
Kovo 31 dieną A. Navalnas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.
Šeštadienį 44 metų opozicionieriaus gydytojai įspėjo, kad jis „bet kurią akimirką“ gali patirti širdies smūgį, nes jo sveikatos būklė sparčiai blogėja.
Rusijos kalėjimų tarnyba, kuri kelis kartus neleido A. Navalno gydytojams jo aplankyti, pirmadienį perkėlė jį iš Pokrovo pataisos kolonijos Vladimiro srityje į ligoninę kitoje kolonijoje tame pačiame regione, esančiame maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.
Policija įspėjo nedalyvauti „neteisėtuose“ trečiadienio mitinguose. Anksčiau šiais metais per antivyriausybines demonstracijas šalyje buvo areštuota tūkstančiai žmonių.
