70-ties metų Xi Jinpingą, kuris nuo 2013 m. valdo 1,4 mlrd. žmonių, analitikai vadina „autoritariškiausiu vadovu nuo pirmininko Mao Dzedongo laikų“.
Jis daugiau nei dešimtmetį stiprino savo valdžią Kinijoje ir kovojo su bet kokiomis vidaus grėsmėmis jo valdžiai, skelbia portalas „The Sun“.
Per 2023 m. kovo mėnesį vykusius rinkimus Xi Jinpingas užsitikrino rekordinę trečiąją kadenciją, nes nė vienas kandidatas nesugebėjo jam pasipriešinti. Jo valdymas Kinijos gyventojams buvo negailestingas.
Teisių gynimo grupės teigia, kad Sindziango provincijoje Kinija įkalino daugiau kaip milijoną musulmonų ir kitų etninių mažumų vadinamosiose „perauklėjimo“ stovyklose – šią politiką JAV ir kitos šalys pavadino „genocidu“.
Baisesnis už Putiną
Kritikai tvirtina, kad „imperatorius Xi Jinpingas“ stengiasi išlaikyti liaudies žmogaus, malonaus patriarcho ir su skurdu kovojančio didvyrio įvaizdį, tačiau užkulisiuose jis yra negailestingas ir akmeninis lyderis.
Pernai buvęs JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo sakė, kad Vladimiras Putinas „nė iš tolo neprilygsta“ tam, koks pavojingas yra Xi Jinpingas.
„Jis yra kitoks padaras, – paaiškino M. Pompeo. – Putinas nė neturi iliuzijų dėl jo gebėjimo dominuoti pasaulyje“.
Tačiau Xi Jinpingas „nori jus valdyti... Jis tiki, kad dominuos pasaulyje“, – perspėjo M. Pompeo.
Kelias į valdžią
1953 m. gimęs Xi Jinpingas yra revoliucionieriaus komunisto Xi Zhongxuno, vieno iš partijos įkūrėjų ir buvusio jos vicepremjero, sūnus.
Tačiau jo kopimas į politikos elito viršūnę nebuvo paprastas.
Stiprus vyras buvo priverstas pakilti iš savo šeimos gėdos pelenų po to, kai 1962 m. jo tėvą suėmė Bendruomenės partija, nes paranojiškas pirmininkas Mao Dzedongas įsakė išvalyti visus potencialius konkurentus.
Vėliau Xi Jinpingo pusseserė, remiantis oficialiais duomenimis, buvo persekiojama iki mirties per 1966 m. prasidėjusį „kultūrinį apreiškimą“, kai milijonai piliečių buvo paskelbti valstybės priešais.
Vis dėlto 1974 m. nepaklusnus ir ryžtingas Xi Jinpingas įstojo į Komunistų partiją ir stengėsi galiausiai atsisėsti į Kinijos sostą.
Analitikai mano, kad 70-metis valdovas gali tapti tikra pasauline grėsme.
Ekspertai sakė „The Sun“, kad Xi Jinpingas gali būti įvarytas į kampą ir pasijusti priverstas užpulti Taivaną, nes jam reikia atitraukti dėmesį, o įtampa Taivano sąsiauryje gali pasiekti aukščiausią tašką.
JAV žvalgybos duomenimis, Xi Jinpingas įsakė Kinijos kariuomenei būti pasirengusiai aneksuoti Taivaną iki 2027 m. – pirmininko Chaoso 100-ųjų komunistinės Raudonosios armijos sukūrimo metinių.
Taivano krizė
Pasaulis stebėjo, kaip Taivano prezidento rinkimus laimėjo Lai Ching-te, kurį Kinija laiko separatistu, keliančiu neramumus.
Lai Ching-te Demokratinė pažangos partija (DPP), kuri atmeta Kinijos teritorines pretenzijas į salą, užsitikrino trečiąją kadenciją, o jos pergalė dabar nulems naują santykių su Kinija trajektoriją.
Dabar 24 mln. gyventojų turinčioje saloje ant kortos pastatyta taika ir stabilumas.
Kinijos stebėtojai jau seniai baiminasi, kad Xi Jinpingas tiesiog laukia tinkamo momento. Jis laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Taivanas tvirtina, kad yra nepriklausoma valstybė, atsiskyrusi nuo žemyninės Kinijos per 1949 m. pilietinį karą.
Kinija didina karines pratybas
Jau kelerius metus pasaulis su nerimu stebi, kaip Kinija didina karines pratybas ir grėsmingas provokacijas Taivano atžvilgiu, o JAV į tai atsako didindamos įsipareigojimus savo tolimam sąjungininkui.
Šią savaitę Pekinas nesėkmingame kariniame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė Vašingtonui, kad šis liautųsi „manipuliuoti“ ir „sureikšminti“ krizę ir „nustotų ginkluoti Taivaną“.
Kinija pareiškė, kad niekada neatsisakys pretenzijų į salą, o Taivanas teigė, kad „niekada nenusileis“ šiuo klausimu.
Šaltame Xi Jinpingo naujametiniame kreipimesi jis pareiškė, kad Taivano „susijungimas“ su „tėvyne“ yra „istorinė neišvengiamybė“.
Stebėtojai mano, kad Pekinas gali bandyti „uždusinti“ salą naudodamas blokadą – kiti mano, kad jis pradės didelio masto karinį desantą Taivano „raudonuosiuose paplūdimiuose“.
Viena nedidelė „klaida“ gali priartinti pasaulį prie pasaulinės katastrofos slenksčio, perspėjo į atsargą išėjęs britų kariuomenės generolas Richardas Barronsas.
„Mes norime išvengti situacijos, kai Kinijos vyriausybė jaustųsi priversta veikti, nes visuomenės nuomonė sako: „Jūs privalote veikti, – sakė generolas laikraščiui „The Sun“. – Arba jei ji jaustųsi išprovokuota Vakarų ar JAV. Turime vengti situacijos, kai Kinijos vyriausybė mano, kad turi veikti dėl savo išlikimo. Xi Jinpingas taip pat gali nuspręsti veikti, jei Kinija „staiga pajustų, kad Taivanas yra laisvai pasiekiamas ir kad ji gali užsitikrinti „susijungimą“, nes Taivanas negali pasipriešinti, o likęs pasaulis nereaguos“.
Gali sužlugdyti pasaulio ekonomiką
Londono karališkojo koledžo Kinijos studijų profesorius Kerry Brownas anksčiau sakė laikraščiui „The Sun“: „Dabar yra tikrai klastingas momentas. Turime naują geopolitikos rūšį. Vakarai yra silpnesni. NATO nėra tokia stipri, kokia buvo anksčiau, ir jie nuolat stengiasi užtikrinti, kad vietiniai konfliktai neperaugtų į regioninius ir pasaulinius“.
Įspėjime jis teigė: „Bet aš jums sakau, kad Kinija ir Taivanas gali sustabdyti visą pasaulinę sistemą. Dėl to visi kiti konfliktai atrodys kaip piknikas sekmadienio popietę“.
Jis teigė, kad Vakarai turi suvokti, jog Taivano ir Kinijos konfliktas gali „sužlugdyti pasaulio ekonomiką ir esamą saugumo architektūrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
„Tai būtų beveik trečiasis pasaulinis karas“, – sakė profesorius K. Brownas.
Tai daug labiau tikėtina, jei JAV neapleis savo sąjungininko ir neprivers jo stoti į visavertį karą su Kinija.
Toks įvykis galėtų tapti vienu iš ilgalaikių, niokojančių ir didžiausią poveikį turinčių XXI a. konfliktų.
Xi žlunganti ekonomika
Kinijos 15 trilijonų svarų sterlingų (daugiau nei 17 trilijonų eurų) vertės ekonomikos perspektyvos šiais metais atrodo niūrios, nes antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką kamuoja kalnai skolų, sustojęs augimas, nedarbas ir sparčiai senstanti visuomenė.
Iš dalies dėl šio nuosmukio kaltas pats Xi Jinpingas ir jo negailestingas susidorojimas su privačiuoju sektoriumi, kuris atbaidė užsienio investicijas.
O Xi Jinpingas gali apsvarstyti galimybę įsiveržti į Taivaną, jei lyderis mano, kad „jo galia rimtai mažėja“, – sakė Upsalos universiteto (Švedija) taikos ir saugumo profesorius Ashokas Swainas.
Jis sakė laikraščiui „The Sun“: „Tikrasis susirūpinimas dėl karo priklauso ne nuo to, kas laimės Taivano rinkimus, o nuo Kinijos ekonomikos rezultatų. Xi Jinpingas pirmą kartą atvirai pripažino Kinijos ekonomikos sunkumus. Rimtas ekonominis nuosmukis gali priversti Xi Jinpingą apsaugoti savo valdžią puolant Taivaną. Ne Taivano rinkimų rezultatai, o Kinijos ekonominiai rezultatai gali nulemti Xi sprendimą pulti Taivaną“.
Tony Blairo pokyčių instituto vyresnioji Kinijos tyrėja Ruby Osman sutiko, kad Xi Jinpingo „teisėtumas priklauso nuo to, ar jis sugebės užtikrinti vis geresnius gyvenimo standartus“.
„Ir jau dabar tai pradėjo slūgti, – sakė ji laikraščiui „The Sun“. – Kinijai Taivanas yra „prizas, kurio iki šiol vengė visi Kinijos Liaudies Respublikos lyderiai“.
Jei Xi Jinpingas manys, kad jo tironiškam valdymui gresia pavojus iš Kinijos komunistų partijos vidaus, baiminamasi, kad jis gali nuspręsti pradėti karą – ir būti tas, kuris užsitikrins kruviną „prizą“.
Dar nenugalėjo?
