Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nerimstant gyventojų protestams Arabų pasaulyje, anot politologų, kiek netikėtai jie apėmė ir Braziliją. Birželį prasidėję gyventojų protestai dėl dvidešimčia sentavų pabrangusių viešojo transporto bilietų išaugo į protestus prieš korupciją, ekonominę nelygybę, prastą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą bei žemą paslaugų kokybę.
Ekspertai sako, kad blogiausia, jog maždaug 2 mln. protestuotojų neturi nei lyderio, nei aiškaus tikslo, todėl nežinia, kas bus pasiekta. Kita vertus, pabrėžiama, kad Brazilijos valdžia yra pasirengusi su protestuotojais derėtis ir jau dabar šalies Nacionalinis Kongresas, atsižvelgdamas į gyventojų reikalavimus, pradeda keisti įstatymus.
Nerimą sukėlė pakilusios kainos
Nors Brazilija neretam asocijuojasi su linksmybėmis, Rio de Žaneiro karnavalu ir futbolu, šį kartą ji pasaulio dėmesį atkreipė dėl šalyje kilusių protestų. Tokio gyventojų nepasitenkinimo, anot ekspertų, Brazilijoje nebuvo jau keletą dešimtmečių.
Rio de Žaneire kelerius metus gyvenanti Aistė Urbonavičiūtė sako, kad, nors masiškiausi protestai buvo per Brazilijoje vykusias FIFA konfederacijų taurės rungtynes, didžiausiuose miestuose, tokiuose kaip Rio de Žaneiras, San Paulas, Salvadoras, protestuotojai aktyvūs iki šiol, pvz., šalies sostinėje Brazilijoje protestuojama prie Nacionalinio Kongreso, o Rio de Žaneire - prie gubernatoriaus namų. Kadangi sekmadienį buvo Konfederacijų taurės uždarymas, protestai vyko prie pagrindinio futbolo stadiono. „Protestų mastas iš tikrųjų didelis. Tikrai nėra taip, kad įsijungi televizorių ir pamatai, kas vyksta. Dalyvauja dauguma žmonių, daugiausia jaunimas. Aš pati taip pat dalyvavau, nes norėjau pajusti, kaip ir kas vyksta, – viena yra perskaityti spaudoje, bet visai kas kita – pamatyti gyvai“, – pasakoja pašnekovė.
Protestai Brazilijoje kilo birželį, kai San Paulo savivaldybė nusprendė padidinti viešojo transporto bilietų kainas. Paskui tai padarė ir kitų miestų savivaldybės. Pasak Brazilijos žurnalisto Mauricio Savarese, gyventojai aštriai sureagavo į pakilusias kainas, nes paprastai metų viduryje nustatyti įkainiai nekeičiami – dažniausiai visi mokesčiai nustatomi sausį, nes tada priimama daug įstatymų.
Žurnalisto teigimu, kadangi infliacija jau tada buvo aukšta, savivaldybės nusprendė atidėti sprendimą branginti viešojo transporto bilietus, o kai bilietų kainos buvo padidintos birželį, žmonės į tai daug labiau atkreipė dėmesį ir susivienijo. „Tada prasidėjo pirmieji nedideli protestai. Kai į vieną protestą įsikišo policija ir su protestuotojais bei žurnalistais elgėsi labai agresyviai, žmones tai dar labiau paskatino vienytis. Nebebuvo protestuojama dėl aukštų viešojo transporto bilietų kainų, buvo protestuojama dėl policijos brutalumo, o dar vėliau ir dėl kitų problemų“, – sako M. Savarese.
Milžiniškos lėšos naujiems stadionams
Brazilijoje gyvenanti A. Urbonavičiūtė pasakoja, kad pasaulį perskriejo labai daug nuotraukų ir filmuotos medžiagos apie policijos smurtą – pavyzdžiui, kaip policija žmones atakuoja ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis. Ir, nors dabar šiek tiek ramiau, susirėmimų dar pasitaiko. Paklausta, ar valdžia komentuoja, kodėl policija taip elgiasi, pašnekovė sako, kad komentaras vienintelis – taip palaikoma tvarka, neleidžiamas vandalizmas ir t. t. Tačiau, pasak jos, dažniausiai vandalizmo aktai iš tikrųjų yra ne iš protestuotojų pusės – protestuotojai pabrėžia, kad su vandalizmu nenori būti susiję.
Brazilija rengiasi kitų metų Pasaulio futbolo čempionatui. Tam sukurtame vaizdo klipe rodoma, kad griaunami seni ir statomi nauji futbolo stadionai, o Brazilijos rinktinės futbolininkai kviečia atvykti į Braziliją ir pamatyti naujutėlius stadionus. Pasak Minesotos universiteto politikos mokslų profesorius Davido Samuelso, Brazilijoje vykusi Konfederacijų taurė ir artėjantis Pasaulio futbolo čempionatas tik paskatino visuomenę protestuoti prieš neteisingai skirstomus valstybės finansus.
„Dalis protestuotojų siekia atkreipti dėmesį, kad Brazilijoje rengiami prabangiausi stadionai, kurių nestatė nė viena kita pasaulio čempionatą rengusi šalis. Žmonės mato stadionus ir kalba, kad FIFA nustatė aukštus standartus, stadionai nuostabūs, bet bilietai labai brangūs, vidutinis brazilas negali įpirkti bilietų į rungtynes“, – pabrėžia D. Samuelsas.
Jis pasakoja, kad už kilometro nuo tokių stadionų patenki į favelą – lūšnynų kvartalą, kur nėra gerų mokyklų, net ligoninės. Taigi, anot profesoriaus, valstybės išlaidos, skiriamos tokiems stadionams, paskatino visuomenę susirūpinti: žmonės klausia, kas buvo blogai senajam futbolo stadionui ir ar vyriausybė leidžia milijardus tik todėl, kad atrodytų stipriausia pasaulio šalis, nors taip, žmonių manymu, nėra.
Skursta milijonai brazilų
Brazilija – didžiausia Pietų Amerikos valstybė, turinti beveik 200 mln. gyventojų. Nors jos ekonomika pasaulyje šešta pagal dydį, Brazilijoje, kaip ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių, ypač didelė socialinė nelygybė. Iš pasaulio ekonomistų Brazilija sulaukia kritikos ir dėl nesubalansuotos ekonomikos – vyriausybei niekaip nepavyksta sustabdyti augančios infliacijos, todėl kyla mokesčiai. Pasak A. Urbonavičiūtės, bene labiausiai protestuojančius gyventojus piktina didelis skirtumas tarp aukštų mokesčių ir prastos paslaugų kokybės.
Ji mano, kad Braziliją palyginti su kokia nors Europos šalimi sudėtinga, nes tai nėra neturtinga šalis. Vis dėlto socialiniai skirtumai čia labai ryškūs – yra labai turtingų ir labai neturtingų žmonių, yra daug žmonių, gyvenančių gatvėse, favelose, ir taip pat turinčių vilas, prabangius namus, automobilius. „Pragyvenimo lygis čia gana aukštas. Tai brangi šalis, daugelis europiečių stebisi, kaip žmonės išgyvena, nes kainos didelės. Žmonės dėl to ir protestuoja, nes mokami didžiuliai mokesčiai, bet aptarnavimo kokybė neatitinka sumokėtos kainos“, – teigia A. Urbonavičiūtė.
Politologas D. Samuelsas teigia, kad per paskutinius 10–15 metų vidurinė klasė Brazilijoje išaugo. Milijonai žmonių tapo vidurinės klasės dalimi – tai reiškia, kad jie pradėjo gauti vidutines pajamas. Tačiau, pavyzdžiui, kaip ir Indijoje, nors vidurinė klasė auga, milijonų milijonai lieka skurde. Vis dėlto, pasak profesoriaus, tie milijonai, kurie tapo vidurinės klasės dalimi, dabar turi didesnių lūkesčių: augant atlyginimui, gyventojai ima mokėti didesnius mokesčius, ima suprasti, ko vyriausybė nepadaro dėl savo piliečių ir skirtumas tarp mokesčių ir paslaugų pasidaro vis akivaizdesnis.
„Tai bendras visoms šalims fenomenas: žmonės, kurie gyvena skurde, yra apolitiški, o turintieji geresnį išsilavinimą, geresnes pajamas labiau rūpinasi šalies politika. Manau, kad kaip tik tai ir vyksta Brazilijoje – visuomenė, ypač urbanizuotose vietose, vis labiau atkreipia dėmesį į vyriausybės nepajėgumą užtikrinti gyventojų poreikių“, – svarsto politologas. Jo nuomone, skurdas ir nelygybė išlieka pagrindine socialine Brazilijos problema. Jau kelerius metus Brazilija vadinama Bel-Indija. Tai reiškia, kad maža Brazilijos dalis atrodo kaip Belgija, o labai didelė – kaip Indija.
Reikalauja dėmesio sveikatos ir švietimo sistemai
Kalbant apie protestus Brazilijoje, ekspertų akys ne kartą nukrypsta į Arabų valstybes, kuriose taip pat nesiliauja protestai. Politologų teigimu, protestai Brazilijoje gerokai skiriasi nuo neramumų Arabų šalyse ne tik dėl skirtingo valstybių demokratijos lygio. Įdomu tai, kad brazilai, kitaip nei, pavyzdžiui, egiptiečiai nereikalauja vieno konkretaus dalyko. Brazilijoje protestai nėra nukreipti konkrečiai į kažką. Kaip sako specialistai, žmonės čia protestuoja prieš situaciją, o tai reiškia prieš viską ir kartu prieš nieką.
Be to, pasak žurnalisto M. Savarese, protestuotojai neturi aiškaus lyderio. „Brazilija labai demokratiška šalis, todėl jos niekaip negalima lyginti su Arabų pavasario šalimis. Pirmiausia Brazilijos prezidentė priėmė protestuotojus, o vėliau įtraukė į savo darbovietę planus spręsti jų keliamus reikalavimus“, – sako žurnalistas.
Jo teigimu, reikalavimai, kurie buvo išsakyti protestuose, labai įvairūs, dauguma jų nėra aiškiai apibrėžti, todėl prezidentė bando atsijoti protestuotojų reikalavimus ir išsiaiškinti, ką vyriausybė galėtų taisyti. Anot M. Savarese, Nacionaliniame Kongrese taip pat sprendžiami protestuotojų reikalavimai, tačiau čia tarp dešiniųjų ir kairiųjų jėgų yra daug nesutarimų, nors kol kas atrodo, kad kairiųjų pateikti pasiūlymai, kaip reikėtų keisti padėtį šalyje, sulaukia daugiau palaikymo.
Žurnalistas primena, kad protestuotojai reikalauja didesnių investicijų į sveikatos ir švietimo sistemas. Atsižvelgdamas į tai Nacionalinis Kongresas neseniai priėmė įstatymą, pagal kurį 75 proc. pajamų iš licencijų už naftos telkinių eksploataciją bus skiriama švietimo, o 25 proc. – sveikatos sistemai. „Man teko dirbti Kongrese ir vien pradėti diskusijas dėl tokių pakeitimų užtruko daug laiko. Tik dėl protestų šis įstatymas buvo patvirtintas“, – neslepia M. Savarese.
Svarbesnės už ekonomines – socialinės problemos
Prasidėjus protestams, Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff reitingai gerokai smuko. Todėl ekspertai mano, kad ji stengsis kaip įmanoma labiau reaguoti į protestuojančių gyventojų reikalavimus. Šalies vadovė jau inicijavo keletą reformų, kurios turėtų paskatinti kovą su korupcija. Tačiau spėjama, kad politinės partijos nenorės didelių pokyčių ir prezidentės pasiūlymams mėgins priešintis. Tad ar gali brazilai pakeisti situaciją iš esmės?
JAV politologas D. Samuelsas mano, kad protestuotojai ir toliau taikys spaudimą išrinktiems pareigūnams, nes žiniasklaida skiria daug dėmesio šiai problemai. Profesorius įsitikinęs, kad visame politikos spektre jaučiama, jog kažkas turi būti padaryta, ypač turi būti sprendžiamos korupcijos problemos, keičiami įstatymai.
„Šie dalykai gali būti įgyvendinami gana greitai. Taip, sveikatos apsaugos ar švietimo sistemos greitai nepakeisi, bet įstatymas, kad, pavyzdžiui, Kongresas daugiau nebegali balsuoti slaptai, jau gali sumažinti korupciją“, – pabrėžia Minesotos universiteto politikos mokslų profesorius D. Samuelsas.
Šiandieniniai protestai Brazilijoje, ekspertų vertinimu, primena prieš kelerius metus vykusius neramumus Čilėje. Politologai sako, kad Lotynų Amerikos šalių gyventojai pavargo ne nuo ekonominių, o nuo socialinių problemų. Žmonės pradėjo protestuoti ne dėl didelės infliacijos, jie neprašo daugiau darbo vietų, jie tik nori geresnių paslaugų ir geresnės šalies valdymo sistemos.
