Tame 12 min. trukmės įraše J. Prigožinas komentuoja, kaip pats sako, praėjusius įvykius.
Be kita ko, J. Prigožinas tvirtina, kad maišto metu „Aliaksandras Lukašenka ištiesė ranką ir pasiūlė sprendimus dėl tolesnės „Wagner“ veiklos teisėtoje jurisdikcijoje“.
Jis teigė, kad žygio į Maskvą priežastis buvo jo noras užkirsti kelią „Wagner“ išformavimui.
„Ėjome pademonstruoti savo protesto, o ne nuversti valdžią šalyje“, – sakė J. Prigožinas
Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J. Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.
J. Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J. Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.
Visgi, šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.
„Wagner“ vadovo J. Prigožino niekas nematė nuo šeštadienio.