Jo duomenimis, Berlynas šiuos planus pavadino „skubotais veiksmais“, kurie gali kelti teisinę ir finansinę rizikas.
Vokietijos federalinės vyriausybės aukšto rango pareigūnai išreiškė abejonių, ar Europos Komisijos planas perduoti dalį Rusijos aktyvų Ukrainos atkūrimui sulauks pakankamos paramos dėl jo pernelyg didelio rizikingumo, rašo „Financial Times“.
Visų pirma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad Rusijai teks sumokėti už Ukrainai padarytą žalą, o Berlynas „daro viską, kas įmanoma pagal įstatymus“, kad surastų ir įšaldytų sankcionuotų Rusijos piliečių ir įmonių aktyvus, tačiau siūloma idėja panaudoti šias lėšas Ukrainos atstatymui kelia „sudėtingų finansinių ir teisinių klausimų“.
Kitas Vokietijos pareigūnas interviu leidiniui pažymėjo, kad idėja perduoti Kijevui įšaldytą Rusijos turtą „atveria Pandoros skrynią“, nes sukuria precedentą kitiems reikalavimams, ypač Lenkijos pretenzijoms Vokietijai atlyginti per Antrąjį pasaulinį karą padarytą žalą.
Agentūra „Bloomberg“, remdamasi turimu Europos Komisijos dokumentu, praėjusią savaitę taip pat skelbė, jog ES įžvelgia rimtų kliūčių panaudoti įšaldytus 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui.
Dokumente įvardintos rimtos teisinės kliūtys vienam iš dviejų svarstomų variantų – laikinai panaudoti Rusijos centrinio banko likvidžius aktyvus, tai yra juos investuoti, o gautą naudą nukreipti į Ukrainą. Didžioji šių aktyvų dalis laikomos atsiskaitymų milžinėje „Euroclear“, kur iki šių metų pirmojo ketvirčio jie sužėrė beveik 750 mln. eurų.
Vietoj to darbo grupė pirmenybę teikia antrajam variantui, kuris numato, kad Rusijos kapitalo įmonės, gaunančios didelį pelną iš investavimo, privalėtų „solidžias sumas“ palikti ES. Dokumente pažymima, kad toks modelis galėtų sumažinti Bendrijos teisinę riziką, „neturėtų poveikio finansiniam stabilumui, išsaugotų susijusių kompanijų verslo modelius bei būtų teisingas apmokestinimo požiūriu“.
