„Būta melo, dviveidiškumo, rimto piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir paniekos. To negali būti“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas televizijai „France 2“ praėjus dienai po to, kai Paryžius konsultacijoms atšaukė savo ambasadorius Kanberoje ir Vašingtone.
Prancūzų diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp sąjungininkų yra įsiplieskusi „rimta krizė“.
Kalbėdamas apie ambasadorių atšaukimą – beprecedentį žingsnį, kuris parodė, kaip Prancūzija įtūžo dėl nutrauktos sutarties – ministras pareiškė, kad tai buvo „labai simbolinis“ žingsnis, kuriuo siekiama „parodyti, kokie esame nepatenkinti ir kad tarp mūsų yra kilusi rimta krizė, ir pakartotinai įvertinti savo pozicijas siekiant apginti savo interesus“.
„Tai, kad mes pirmą kartą JAV ir Prancūzijos santykių istorijoje atšaukiame savo ambasadorių konsultacijoms, yra rimtas politinis žingsnis, kuris parodo tarp mūsų šalių dabar egzistuojančios krizės mastą“, – pareiškė J. Y. Le Drianas.
Ministras kandžiai atsakė į klausimą, kodėl Prancūzija neatšaukė savo ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje, nors Londonas taip pat dalyvauja saugumo aljanse, dėl kurio buvo nutraukta sutartis.
„Atšaukėme savo ambasadorius [Kanberoje ir Vašingtone], kad galėtume pakartotinai įvertinti padėtį. Didžiosios Britanijos atveju tam nėra reikalo. Mes žinome jų nuolatinį oportunizmą. Taigi nėra reikalo atšaukti mūsų ambasadoriaus“, – pareiškė jis.
Kalbėdamas apie Londono vaidmenį aljanse, jis pridūrė: „Didžioji Britanija šiuo atveju iš dalis yra tarsi trečiasis ratas“.
Savo strategiją kitąmet Madride įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime persvarstysiančiai NATO reikės atsižvelgti į tai, kas įvyko, pažymėjo Prancūzijos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat pareiškė, kad, 2022 metų pradžioje perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) tarybai, Prancūzija vienu iš savo prioritetų pavers ES saugumo strategijos kūrimą.
Australija atmeta Prancūzijos kaltinimus melu dėl povandeninių laivų sandorio
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sekmadienį atmetė Prancūzijos kaltinimus Kanberai, kad ši esą planavo nutraukti sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo, ir pareiškė, kad jis nuogąstavimų dėl sutarties reiškė jau „prieš kelis mėnesius“.
Australijos sprendimas nutraukti sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo ir pasirinkti amerikiečių gamybos branduoliniais reaktoriais varomus laivus sukėlė Paryžius pasipiktinimą. Dėl to Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi precedento neturinčių veiksmų ir atšaukė šalies ambasadorius Kanberoje ir Vašingtone.
Kanbera tvirtai laikosi savo pozicijos, Prancūzijai ją kaltinant išdavyste. S. Morrisonas pabrėžė, kad jis ir jo ministrai anksčiau kalbėjo apie savo nuogąstavimus dėl prancūziškų laivų.
„Manau, kad jie tikrai turėjo žinoti, kad mes turime rimtų nuogąstavimų dėl to, kad atakos klasės povandeninių laivų pajėgumai neatitiks mūsų strateginių interesų, ir mes labai aiškiai pasakėme, kad priimsime sprendimą atsižvelgdami į mūsų strateginius nacionalinius interesus“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
Pirmąjį dvišalių santykių istorijoje Prancūzijos ambasadorių atšaukimą iš dviejų minėtų valstybių jis pavadino „labai simbolišku“ žingsniu, kuriuo siekiama parodyti, „kokie nepatenkinti mes esame ir kad tarp mūsų yra rimta krizė“.
2016 metais su Prancūzija pasirašyta sutartis dėl įprastinių povandeninių laivų buvo vertinama 50 mlrd. Australijos dolerių (31 mlrd. eurų).
S. Morrisonas pareiškė suprantąs Prancūzijos nusivylimą, tačiau pridūrė: „Nesigailiu dėl sprendimo, kuriuo pirmenybė teikiama Australijos nacionaliniams interesams. Ir niekada nesigailėsiu“.
Australijai ginant savo sprendimą, šalies gynybos ministras Peteris Duttonas sekmadienį pareiškė, kad Kanbera „iš anksto, atvirai ir sąžiningai“ kalbėjo su Paryžiumi apie savo nuogąstavimus, susijusius su šia sutartimi.
Australijos finansų ministras Simonas Birminghamas pareiškė, kad jo šalis Prancūzijos vyriausybę informavo „esant anksčiausiai įmanomai galimybei, prieš viskam iškilus į viešumą“.
