Prancūzijos vyriausybės viršūnių pareigūnams ši vasara tikrai nebuvo rami. Ar prieštaringai vertinamas Emmanuelio Macrono sprendimas reikalauti žmonių parodyti skiepų pasą įeinant į barus ir muziejus sukels priešpriešą ir pakurstys protestų judėjimus šalyje?
Kiekvieną savaitę Eliziejaus ir ministro pirmininko kanceliarijos pareigūnai su nerimu laukė, kol pasirodys duomenys apie protestų mastą. Dabar, kai vis daugiau žmonių skiepijasi, daugelis tų pareigūnų gali atsikvėpti, rašo politico.eu.
„Mes didžiuojamės savimi, nors žinome, kad dar nepasiekėme patenkinamų rezultatų, – sakė vienas vyriausybės patarėjas. – E. Macronas priėmė tvirtą sprendimą, o prancūzai juo pasitikėjo. Protestai liko nereikšmingi.“
E. Macrono sprendimas įvesti skiepų pasą vasaros atostogų išvakarėse sukėlė nuostabą.
Norint patekti į kavines, barus, restoranus, ligonines, muziejus, galerijas, traukinius, lėktuvus ir autobusus, reikalingas COVID imuniteto pasas – skaitmeninis arba popierinis sertifikatas, kuriame yra pasiskiepijimo, įgauto imuniteto ar neigiamo testo rezultato įrodymas. Kiek vėliau ši schema buvo pritaikyta visų viešų vietų darbuotojams.
Nors iš pradžių planai buvo šiek tiek sušvelninti – padavėjams buvo pasakyta, kad jiems nereikės prašyti parodyti asmens tapatybės dokumentų tikrinant skiepų sertifikatus, o dauguma prekybos centrų bus nuo to atleisti – vyriausybė tvirtai laikėsi savo.
Daug žmonių buvo nepatenkinti. Kiekvieną savaitę protestuotojai dėl įvairių priežasčių išeina į Paryžiaus, Marselio ir kitų miestų gatves. Kai kurie yra „antivakseriai“, kiti teigia esą laisvės šalininkai, ir dar yra tų, kuriems E. Macronas tiesiog nusibodo. Tačiau protestuotojų skaičius mažėja.
Ankstyvieji palyginimai su geltonųjų liemenių judėjimu, sukrėtusiu prezidentą 2018 ir 2019 m., pasirodė esą neteisingi. E. Macrono varžovams taip pat nepavyko pasinaudoti nepasitenkinimu. Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen nenorėjo piktinti savo rinkėjų, kurie yra susiskaldę dėl skiepų paso, o socialistai nerangiai pritaria privalomiems skiepams, bet ne skiepų pasui.
Be to, milijonai žmonių pradėjo plūsti į skiepijimo centrus. Remiantis Prancūzijos ministro pirmininko kanceliarija, nuo tada, kai E. Macronas paskelbė apie koronaviruso paso įvedimą, buvo paskiepyta daugiau nei 12 milijonų žmonių.
„Geriausias jo momentas tvarkantis su krize“
Daugelio gydytojų nuomone, šią vasarą koronaviruso pasas išlygino pandemijos kreivę, kaip tik tuo metu, kai Prancūziją užplūdo trečioji banga, kurią paskatino labiau užkrečiama delta atmaina ir karantino priemonių panaikinimas.
„Tai išgelbėjo dešimtis tūkstančių gyvybių, – sakė visuomenės sveikatos konsultantas Martinas Blachieras. – Prancūzai nenorėjo [skiepytis] ir jis sukūrė pranešimą, kuris buvo išgirstas. Tai buvo geriausias jo momentas tvarkantis su krize, o gal net ir kadencijos metu.“
Skaičiai kol kas atrodo daug žadantys. Remiantis Prancūzijos COVID stebėjimo priemone, maždaug 83 procentai vyresnių nei 12 metų Prancūzijos gyventojų yra paskiepyti bent viena vakcinos doze. Kasdienių atvejų skaičius sumažėjo iki 14 000, po to, kai rugpjūčio viduryje buvo pakilęs iki 24 000. Rugpjūčio mėnesį intensyviosios terapijos pacientų skaičius išaugo, tačiau panašu, kad dabar skaičius nusistovėjo ir nesiekia 3000.
Manoma, kad Prancūzija sulauks dar vieno atvejų šuolio, kai rugsėjo mėnesį studentai ir mokiniai grįš į klases, tačiau „buvo išvengta kataklizmo rizikos“, sakė M. Blachieras. Pasak jo, jei skiepijimo lygis būtų išlikęs toks pat, koks buvo prieš vasarą – kai pirmąją dozę gavo mažiau nei 50 procentų gyventojų – į ligonines būtų patekę daug daugiau žmonių, o tai būtų reiškę perteklių skyriuose ir daugiau mirčių.
Tačiau kiti į skiepų pasą nežiūri taip entuziastingai.
„Sunku žinoti, kokį poveikį jis turėjo, – sakė Nicolas Bruderis, Marselio Timone ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus vadovas. – Jei pažvelgsite į Prancūzijos žemėlapį, pamatysite, kad padaugėjo atvejų turizmo vietovėse, kur buvo daug susibūrimų [nepaisant paso].“
Tačiau jo ligoninėje, po to, kai buvo paskelbtas skiepų paso įvedimas ir privalomas sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimas, vakcinacijos lygis padidėjo. Daugiau nei 70 procentų jo darbuotojų yra paskiepyti, palyginus su daugiau nei 50 procentų birželio mėnesį.
Ir tai yra visa esmė. Rėmėjai teigia, kad sveikatos pasas pasiteisino, nes žmonės sureagavo pasiskiepydami, o tai apsaugo juos nuo sunkesnės ligos, net jei ir užsikrečia virusu.
„Sveikatos pasas sukuria netikrą saugumo jausmą, nes suveda žmones, kurie yra pasiskiepiję, ir todėl gali pernešti ligą, ir žmones, kurių testo rezultatas buvo neigiamas, – sakė M. Blachieras. – Jei žmonės būtų reagavę tikrindamiesi kas porą dienų, pasas būtų sukėlęs priešingą efektą, paspartintų epidemiją ir sukeltų daug daugiau mirčių“.
Bet jie to nepadarė. „Tai buvo politinis žingsnis, priemonė tikslui pasiekti. Kai kurie norėjo įvesti privalomąjį skiepijimą, bet klausimas buvo, kaip mes tą padarysime“, – sakė vyriausybės patarėjas.
