Apie tai su žurnalistais jis kalbėjo grįžęs iš trijų dienų kelionės į Kazachstaną.
„Savigyna yra ne tik teisėta, bet ir meilės tėvynei išraiška. Kas negina savęs, kas ko nors negina, tas to nemyli. Tas, kuris (ką nors – red. past.) gina, ją myli“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
„Tai gali būti amoralu, jei norima išprovokuoti dar didesnį karą, parduoti ginklus arba išmesti ginklus, kurių (šaliai – red. past.) nebereikia. Motyvacija yra tai, kas didele dalimi kvalifikuoja šio veiksmo moralumą“, – aiškino jis.
Popiežiaus taip pat buvo paklausta, ar Ukraina turėtų derėtis su Rusija, ar vis dėlto yra linija, kurią Ukraina turėtų nubrėžti. Popiežius paragino Kyjivą būti atvirą galimam dialogui.
„Visada sunku suprasti dialogą su šalimis, kurios pradėjo karą... tai sudėtinga, bet jo nereikėtų atmesti. Neatmesčiau dialogo su jokia kariaujančia galia, net jei tai būtų agresorius. ... Kartais tenka vykdyti tokį dialogą. Tai smirda, bet tai turi būti daroma“, – kalbėjo jis.
Popiežius kritikuojamas dėl savo ne iki galo aiškios pozicijos dėl karo Ukrainoje. Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengiasi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo.
Prieš keletą mėnesių jis pareiškė, kad karas galėjo būti „kažkiek išprovokuotas“.
Žuvus Darjai Duginai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrai – popiežius ją pavadino „nekalta auka“. Kilus pasipiktinimui, Vatikanas turėjo aiškinti popiežiaus poziciją.
