Eiliniai Ukrainos parlamento rinkimai turėjo įvykti spalį, tačiau nesurengdamas pirmalaikio balsavimo V. Zelenskis rizikavo tuščiai praleisti pirmąjį savo pusmetį prezidento pareigose, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Laurynas Jonavičius.
„Tas pusmetis realiai būtų toks tuščias pusmetis. Kitas dalykas, per tuos pusę metų Zelenskio nemėgstantys ir įtaką parlamente turintys politikai galėtų prikaišioti pagalių į ratus bet kokiems tolesniems Zelenskio veiksmams“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.
„Racionaliai, pragmatiškai vertinant, tai (parlamento paleidimas – BNS) yra vienintelis logiškas įmanomas sprendimas iš V. Zelenskio pusės“, – pridūrė jis.
Šiuo metu V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ neturi nė vieno atstovo Aukščiausiojoje Radoje, tačiau, anot apklausų, ji laimėtų artimiausius parlamento rinkimus.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sakė, kad pirmadienį prisiekusio V. Zelenskio tikslas yra išnaudoti šią situaciją.
„Prezidento partija „Tautos tarnas“, anot apklausų, šiandien galėtų tikėtis gauti apie 40 proc. balsų, o tai reikštų stiprią ir šalies vadovui palankią valdančiąją koaliciją“, – BNS teigė L. Kojala.
Pasak jo, Ukraina nėra prezidentinė valstybė, todėl be parlamento paramos V. Zelenskiui būtų „labai sudėtinga“ įgyvendinti duotus pažadus.
L. Kojala taip pat perspėjo, kad dėl sudėtingos situacijos parlamento valdančiojoje daugumoje naujajam prezidentui bus sunku paleisti Aukščiausiąją Radą.
Vis dėlto parlamentiniai „Petro Porošenkos blokas“ ir „Liaudies frontas“ pirmadienį pareiškė neprieštaraujantys prezidento sprendimui, pranešė Ukrainos žiniasklaida.
Atviresnis dialogui su Rusija
Naujasis Ukrainos prezidentas taip pat paprašė kadenciją baigiančių parlamentarų priimti įstatymus dėl Aukščiausiosios Rados narių teisinės neliečiamybės panaikinimo, baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, kitus teisės aktus.
Be to, jis prašė atleisti iš pareigų saugumo tarnybos vadovą, generalinį prokurorą, gynybos ministrą. Dalis šių pareigūnų jau yra įteikę atsistatydinimo pareiškimus.
L. Jonavičius sakė, kad darbą pradėjęs prezidentas siekia įrodyti, kad laikysis pažadų skaidrinti ir perkrauti politinę ir teisinę šalies sistemą.
„Reikia tikėtis, kad tai yra tiesa ir jis nuosekliai sieks šitų pozicijų“, – teigė VU TSPMI lektorius.
„Ukrainoje ne pirmą kartą matome, kad pažadama yra daug, bet kai prieinama prie įgyvendinimo, atsiranda daug klausimų. Kol kas viskas logiška, gražu ir aišku, bet kaip tai veiks, žiūrėsime“, – sakė jis.
V. Zelenskis per inauguraciją taip pat pareiškė, kad jo pirmoji užduotis yra įvesti paliaubas Rytų Ukrainoje, kur šalies pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Šis konfliktas nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Separatistų vadeivos yra užsiminę, kad būtų pasirengę derėtis su naujuoju prezidentu.
Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų rytuose pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.
Rytų Europos studijų centro vadovas L. Kojala sakė, kad V. Zelenskis yra atviresnis dialogui su Rusija, nei jo pirmtakas Petro Porošenka, ir kaip prioritetą kelia tikslą pagerinti vietos gyventojų situaciją.
„Tačiau kokia politine strategija tai gali virsti, kol kas sunku pasakyti. Natūralu, kad kiekvienas lyderis, užimdamas postą, tikisi situacijos perkrovimo, tačiau dažnai šie lūkesčiai susiduria su realia situacija, kuri daug sudėtingesnė“, – tvirtino ekspertas.
L. Jonavičius teigė, kad kol kas neaišku, ką Ukrainos prezidentas bus pasirengęs pasiūlyti Rusijai mainais į taiką.
„Kol kas neaišku, kas bus padėta ant derybinio stalo“, – kalbėjo politologas.
V. Zelenskio inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vėliau jie susitiko dvišalio pokalbio.
