D. Trumpas galiausiai gali gauti mažiau, nei tikėjosi. Ukrainos naudingųjų iškasenų kiekio ir kokybės vertinimai yra matuojami labai senais tyrimais, todėl neaišku, ar perspektyvu iškasinėti mineralus Ukrainoje ir kiek tai kainuotų.
Naujausiame susitarimo projekte, kurį cituoja Ukrainos laikraštis „Ekonomic Pravda“, numatoma, kad Kyjivas 50 proc. pajamų, gautų iš valstybei priklausančių gamtinių išteklių, mokėtų į fondą, kuris investuotų Ukrainoje. Mainais už tai nebūtų jokių JAV saugumo garantijų.
Popieriuje JAV iš šio sandorio galėtų uždirbti.
Seni duomenys gali pakišti koją Trumpui
Ukrainos gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos duomenimis, šalies uolienose yra apie 5 proc. pasaulio „svarbiausių“ žaliavų, įskaitant grafitą, litį, titaną, berilį ir uraną.
Šie ištekliai būtini baterijoms, radarų sistemoms ir šarvuočiams gaminti ir šiek tiek sumažintų Amerikos priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
Tačiau praktiškai Ukrainos iškasenos yra paslaptis.
„Nors šalis praneša apie daugiau kaip 20 tūkst. ištirtų naudingųjų iškasenų telkinių ir vietovių, tik apie aštuoni tūkst. iš jų buvo įvertinti kaip perspektyvūs. Iš jų mažiau nei pusė buvo eksploatuojami iki Rusijos invazijos į Ukrainą prieš trejus metus“, – rašo leidinys.
Šių plotų vertinimas daugiausia grindžiamas sovietmečiu atliktais tyrimais, kurie dažniausiai buvo atliekami nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų. Informacija, dažnai neišsami, yra išsibarsčiusi po visą šalį ir vis dar skaitmeninama. Didžioji jos dalis buvo užantspauduota nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis karo pradžioje įvedė karo padėtį.
Net jei tolesni tyrinėjimai patvirtintų, kad yra vertingų naudingųjų iškasenų telkinių, jiems išgauti prireiktų daug laiko ir daug pinigų.
„Ukrainos geologijos tarnyba (UGS) apskaičiavo, kad 10 didžiausių žinomų Ukrainos kasybos telkinių eksploatacija kainuotų 15 mlrd. dolerių – tam reikėtų pastatyti kasyklas, karjerus ir apie 20 naujų perdirbimo įrenginių.
Viena iš šių perspektyvų yra Novopoltasvkės telkinys, kurį UGS apibūdina kaip „vieną didžiausių“ retųjų žemių telkinių pasaulyje. Į jo plėtrą reikėtų investuoti apie 300 mln. dolerių. Atskiroje UGS ataskaitoje vietovė apibūdinama kaip „palyginti sudėtinga“ dėl potvynių ir nuošliaužų rizikos.
Novopoltavske telkinys, pirmą kartą atrastas 1970 m., buvo tyrinėjamas aštuntajame dešimtmetyje, tačiau nuo 1991 m. jame nebuvo vykdomi jokie plėtros darbai“, – rašoma straipsnyje.
Perdirbimo kaina
Be to, kaip pastebi „Politico“, susitarime minimi elementai iš tikrųjų nėra tokie reti, tačiau juos išgauti ir perdirbti yra labai brangu, kadangi jie yra sumaišyti su kitais mineralais.
Pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro, Kinija, kuri perdirba beveik 90 proc. retųjų žemių visame pasaulyje, turi beveik monopolinę padėtį šiame tiekimo grandinės etape. Dauguma pagrindinių retųjų žemių gamintojų, įskaitant JAV, neturi vietinės patirties ar infrastruktūros, reikalingos mineralams perdirbti, todėl yra priversti dirbti su Kinija.
Infrastruktūros sukūrimas Ukrainoje, net ir su JAV investicijomis, užtruktų ne vienerius metus ir greičiausiai būtų mažiau efektyvus nei mineralų siuntimas perdirbti į Kiniją.
„Prie šių investicijų pridėkime milijardus dolerių, kurių prireiktų išvalyti žemę nuo minų ir sprogmenų (tai gali užtrukti daugiau nei dešimtmetį ) ir atstatyti pagrindinę kasybos sektoriui palaikyti reikalingą infrastruktūrą – nuo kelių iki elektrinių.
Naujausiame vertinime Ukrainos vyriausybė, Pasaulio bankas ir Europos Komisija apskaičiavo, kad per ateinančius 10 metų Ukrainos atstatymas kainuos 524 mlrd. dolerių – maždaug tiek, kiek D. Trumpas reikalavo kaip kompensacijos už Vašingtono paramą Kyjivui priešinantis Maskvos agresijos karui. Realus JAV paramos dydis nuo karo pradžios yra artimesnis 120 mlrd. dolerių.
Dėl techninių sunkumų ir su tuo susijusių išlaidų „Ukrainos retųjų žemės elementų telkinių gali būti nepelninga išgauti“, daro išvadą rinkos tyrimų bendrovė „S&P Global“, – rašo leidinys.
Kasyklos Rusijos okupuotose žemėse
Tarp Trumpo ir Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų stovi dar viena kliūtis: keletas perspektyvių telkinių yra Rusijos okupuotose teritorijose.
Dvi didžiausios žinomos retųjų žemių telkinių vietos yra Rusijos kontroliuojamame Donecko regione. O kitas telkinys yra Zaporižioje, kurią yra neteisėtai aneksavusi Rusija. Keletas perspektyvių ličio telkinių, esančių įvairiose plėtros stadijose, taip pat yra fronto linijoje.
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko sako, kad Rusija užėmė 350 mlrd. dolerių vertės svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų ir dujų atsargų. Kitais skaičiavimais, prarastų išteklių vertė siekia trilijonus dolerių.
D. Trumpas gali nuspręsti padidinti paramą Ukrainai ir padėti jai susigrąžinti okupuotas žemes – arba priimti Vladimiro Putino pasiūlymą pirkti iš Rusijos naudingąsias iškasenas, įskaitant iškasenas, išgaunamas okupuotose Ukrainos teritorijose.
„JAV prezidentui tai gali tapti šimtmečio sandėriu – arba jam gali likti krūva nuostolingų kasyklų, į kurias nenorės investuoti nė viena Amerikos bendrovė“, – teigiama straipsnyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
