Portalas „Businessinsider“ rašo apie jūras ir šalis, dėl kurių įtakos zonų iki šiol kyla didžiausi konfliktai. Sąraše - ir Baltijos jūra, kuri dėmesio centre atsidūrė po rusų akibrokšto prieš dvi savaites.
Egėjo jūra
Konfliktuojančios šalys: Graikija ir Turkija
Virš Egėjo jūros mūšiai dažniausiai vyksta oro erdvėje. Nuo 2013 metų agresija tarp šių šalių ypač paaštrėjo. Egėjo jūroje galima rasti daugybę salų, kurių šeimininkai – itin abejotina tema.
Juodoji jūra
Konfliktuojančios šalys: Rusija, Ukraina, NATO
Įtemptu diskusijų ir ginčų objektu Juodoji jūra tapo po Krymo pusiasalio aneksijos, kai Rusija sugebėjo nusipelnyti didžiųjų pasaulio šalių pasmerkimo. Prieš vienerius metu birželio mėnesį Rusijos naikintuvas Su-24 bandė užkirsti kelią JAV eskadrilei, kuris yra pagrindinis taktinis karinės aviacijos dalinys.
Juodoji jūra skalauja Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos krantus.
Baltijos jūra
Konfliktuojančios šalys: NATO ir Rusija
Baltijos jūra yra apsupta šalių, kurios priklauso NATO. Po Krymo pusiasalio aneksijos santykiai tarp šalių itin paaštrėjo. Prieš porą savaičių žiniasklaidoje pasirodė grėsmingi pranešimai apie rusų akibrokštą Baltijos jūroje. Rusijos karo lėktuvai atliko virtinę agresyvių skrydžių virš JAV eskadrinio minininko, doslokuoto tarptautiniuose vandenyse Baltijos jūroje.
Pastarosiomis dienomis rusų lėktuvų Baltijos jūroje jau trečią sykį per pastaruosius kelerius metus persekiotas JAV karo laivas, apie kurį Rusijoje buvo kuriamos propagandinės istorijos.
Balandžio 14 d. eskadrinis raketinis minininkas (Arleigh Burke klasės) “USS Donald Cook” (DDG 75) atplaukė į Klaipėdos oro uostą. “USS Donald Cook” apsilankymas Lietuvoje demonstravo besitęsiančias pastangas stiprinti JAV-Lietuvos ryšius abiem šalims siekiant bendro tikslo užtikrinti taiką ir stabilumą regione.
Arabijos jūra
Konfliktuojančios šalys: tarptautinė bendruomenė ir piratai.
Arabų jūra, kaip jokia kita pasaulyje esanti jūra, garsėja dėl agresyvių piratų išpuolių. Su Arabijos jūra besiribojančios šalys: Indija, Iranas, Omanas, Pakistanas, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emiratai, Somalis ir Maldyvai. Prieš kelis metus Somalio piratai Arabijos jūroje prie Indijos krantų pagrobė laivą su Bangladešo vėliava, gabenusį nikelio rūdą. Ir tai tik vienas iš daugyvės įvykių, užfiksuotų Arabijos jūroje.
Persų jūra
Konfliktuojančios šalys: Iranas, Jungtinės Amerikos Valstijos, arabų šalys.
Bahreinas, Kataras, Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (o kai kada taip pat ir Saudo Arabija bei Omanas) vadinami Persijos įlankos valstybėmis; šis terminas iš esmės reiškia ne geografinę jų vietą, bet faktą, kad jos yra nedidelės absoliutinės monarchijos, staigiai praturtėjusios naftos dėka, o gyventojų nemažą dalį jose sudaro samdyti darbininkai iš kitų šalių.
Rytų Kinijos jūra
Konfliktuojančios šalys: Kinija ir Japonija
Kinai šią jūrą kartais vadina „Rytų jūra“, o korėjiečiai – „Pietų jūra“.
Ochotsko jūra
Konfrontuojančios šalys: Japonija ir Rusija
Nuo vandenyno ją skiria Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos.
Per Laperūzo ir Totorių sąsiaurius Ochotsko jūra susisiekia su Japonijos jūra.
2015 metų vasarą Rusijos vyriausybė paskelbė įsaką, išplečiantį žemyninio šelfo plotą Ochotsko jūroje, atsižvelgdama į priimtą Jungtinių Tautų nutarimą perduoti šią teritoriją Maskvai.
Šis sprendimas buvo suderintas su JT Žemyninio šelfo ribų komisija ir kaimyninėmis šalimis, tarp jų Japonija, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sakė viešėdamas Kurilų salose, į kurias pretenzijas reiškia Tokijas.
Pietų Kinijos jūra
Konfrontuojančios šalys: Kinija, Filipinai, Vietnamas, Taivanas, Malaizija
Kinų veiksmai šioje jūroje jau ne pirmus metus gąsdina daugelį šalių.
Tarptautinė teisė leidžia šalims savintis teritorinius vandenis per 12 jūmylių nuo kranto, tačiau JAV ir kelios Kinijos kaimynės nepripažįsta Kinijos ambicijos savintis beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Ši vietoje rifų yra sukūrusi visą eilę dirbtinių salų, dalyje jų yra įrengtos karinės oro bazės, kitose, Pekino teigimu, apgyvendinami žvejai.
