Šiuos scenarijus žiniasklaidai atskleidė JAV kariuomenės jungtinio vadų štabo vicepirmininkas generolas Paulas Selva.
„Kas liečia Kiniją, tai prasidėjus karui, tai virstų kova jūroje ir ore. Tai nereiškia, kad antžeminėms pajėgoms ir jūrų pėstininkams nebus ką veikti. Tačiau, kuomet galvoji apie potencialų konfliktą su Kinija, tikėtina, kalbama bus apie žymų laivyno ir aviacijos indėlį palaikant pėstininkais ir spec. daliniams“, – aiškino P. Selva.
Anot generolo, „globalūs susidūrimai su Rusija vyks ore ir ant žemės“. „Didžiulį palaikymo vaidmenį suvaidins laivynas, nes jūs negalite nusigauti iki Rusijos, iki Europos ir perkelti ten didesnes pajėgas, nekirtę Atlanto vandenyno. Tai reiškia, kad bus susidūrimai jūroje, kad perkeltume pajėgas į žemyną. Tačiau karas vyks ore ir ant žemės“, – pridūrė generolas.
P. Selva taip pat pažymėjo, kad Vašingtono patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje Rusija identifikuota kaip „globali grėsmė“. Jos teigimu, tai buvo tikslinis žingsnis, siekiant galutinai atsisakyti idėjos, kad Rusija – išskirtinė Europos problema.
Vienas iš aukščiausių JAV kariuomenės vadų taip pat pripažino Irano ir Šiaurės Korėjos grėsmes, tačiau jos, generolo teigimu, visiškai kito masto. Šiaurės Korėjos atveju P. Selva nurodė jos stiprią priklausomybę nuo Rusijos ir Kinijos. Kalbėdamas apie Iraną jis pripažino, kad tai visiškai kita istorija dėl šios šalies landšafto ypatybių, ir nenorėjo prognozuoti potencialaus karinio Vašingtono ir Teherano konflikto aplinkybių.
2017-ųjų gruodžio 18 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė Nacionalinę saugumo strategiją. Dokumente, be kitų dalykų, Rusija yra įvardinta tarp keturių šalių, grasinančių Amerikai, kartu su Kinija, Iranu bei Šiaurės Korėja.
