Ypatingoje pavojaus zonoje, anot tyrimo, atsidurs Sahelio regionas Afrikoje (teritorija virš Sacharos dykumos, – red. past.), o taip pat pietinės Afrikos valstybės, įskaitant Angolą ir Madagaskarą, ir Artimuosius Rytus nuo Sirijos iki Pakistano.
Tyrimo autorių nuomone, didžiausią grėsmę kelia uraganai ir potvyniai, o taip pat geriamo vandens bei maisto trūkumas. Tyrimo metu buvo prognozuojama, kad gamtos katastrofos vyks bent jau tokiu pat dažnumu, kaip ir per pastarąjį dešimtmetį.
Viso mokslininkai išskyrė 31 valstybę, kuri, jų manymu, gali nesusitvarkyti su ekologiniais ir politiniais artimiausių dešimtmečių pokyčiais.
Autoriai įžvelgia sąsajų tarp politinių konfliktų ir ekologinių grėsmių keliamo pavojaus: kuo neramesnis regionas, tuo didesnė valstybei kyla grėsmė subyrėti. „Tai tam tikro pobūdžio uždaras ratas. Dėl konfliktų netenkama šalies gamtos resursų, o šių deficitas sukelia naujus konfliktus, „Handelsblatt“ cituojamas tyrimo autorius Steve’as Killelea.
Atsižvelgiant į šiuos dėsningumus, ekspertai perspėja dėl galingų migracinių srautų, nuo kurių nukentėti labiausiai gali Europos šalys, nors šios ir laikomos atspariomis didžiulėms krizėms. Nuo 2015 metų mes matėme, kaip dar palyginti nedidelis migrantų skaičius gali išprovokuoti politinius neramumus, pareiškė tyrimo autorius.
Ateities ekologinės ir politinės grėsmės, anot prognozių, privers palikti tėvynę ir ieškoti prieglobsčio saugiuose regionuose didžiulį kiekį žmonių. Šimtai milijonų gyventojų gali patraukti ieškoti naujos aplinkos iš Pakistano, Irano ar Etiopijos.
„Mes griauname savo pasaulį“
Žmonės nėra vieninteliai Žemėje, kurie kenčia dėl klimato kaitos. Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) paskelbė savo naujausią tyrimą, kuriame teigiama: vien per paskutinį pusšimtį metų laukinių gyvūnų populiacija planetoje susitraukė daugiau nei dviem trečdaliais.
Pagrindinė priežastis yra žmogaus veikla: pernelyg didelis vartojimas, miškų kirtimas, intensyvi žvejyba ir žemės ūkio veikla.
Ataskaitos autoriai perspėja, kad žmonėms nepakeitus savo mąstymo, pasekmės gali būti labai rimtos. Pavyzdžiui, dėl gyvūnų perduodamų virusų žmogui, atsiras ir daugiau ligų, panašių į Covid-19.
„Mes žudome savo pasaulį – vienintelę vietą, kurią galime vadinti savo namais. Mes rizikuojame savo sveikata, saugumu ir išgyvenimu čia, mūsų Žemėje. Dabar gamta iš nevilties siunčia mums pavojaus signalą, o laikas vis senka“, – BBC cituojamas WWF pranešimas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad per laikotarpį nuo 1970-ųjų iki 2016-ųjų laukinės gyvybės formos populiacija susitraukė vidutiniškai 68 proc. Dar prieš kelerius metus publikuotoje ataskaitoje šis skaičius siekė 60 proc.
Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje ir Karibų salose per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų skaičius sumažėjo net 94 proc.
