Publikacijos autorių teigimu, dabar ir Kyjivas, ir Maskva bando įgyti naujojo Amerikos prezidento palankumą. Tačiau abiejų šalių užimamos pozicijos prieštarauja viena kitai: Ukraina reikalauja visiško Rusijos karių išvedimo iš savo teritorijos, o Rusija reikalauja grąžinti neokupuotas keturių formaliai aneksuotų Ukrainos regionų dalis. Todėl rasti sprendimą, kuris užbaigs karą, nebus lengva, rašo „Die Zeit“.
„Tai tikrai neveiks be ginklų: bet koks taikus sprendimas turi būti užtikrintas karinėmis priemonėmis“, – rašoma leidinyje.
Pateikė kelis scenarijus
„Die Zeit“ taip pat pateikia keturis pagrindinius scenarijus, kaip situacija galėtų vystytis toliau.
Derybų nesėkmė ir karo tęsinys. Dėl Kyjivo ir Maskvos pozicijų nesuderinamumo, taip pat turimų resursų karui tęsti abiejose pusėse, aktyvūs karo veiksmai tęsis bent jau artimiausiais mėnesiais. Tuo pat metu Rusijai gali pasisekti ketinimai visiškai okupuoti Donecko sritį.
Korėjos scenarijus. Praėjusiais metais D. Trumpo specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas ir viceprezidentas J. D. Vance'as pasiūlė sukurti demilitarizuotą zoną palei faktinę fronto liniją be galutinio taikos susitarimo. Tokią zoną turi ir Šiaurės bei Pietų Korėjos. Tuo pačiu Vakarų šalių karių dislokavimas Ukrainoje turėtų garantuoti neliečiamumą. Tačiau be JAV dalyvavimo ši galimybė atrodo abejotina.
Kipro scenarijus. Kipras, kaip ir Korėja, yra padalintas demilitarizuota zona. Tačiau vietoj JAV karių, neliečiamumą garantuoja JT „mėlynieji šalmai“. Tai tęsiasi dešimtmečius – be apšaudymo, bet ir be galutinio konflikto sprendimo. Esminis skirtumas nuo Šiaurės ir Pietų Korėjų atvejo yra tas, kad taikdariai yra ne gynybos pusėje, o tiesiai ant demilitarizuotos zonos linijos. Ukrainai šis variantas gali būti įdomus, nes Kipras, nepaisant dalies savo teritorijos praradimo ir demilitarizuotos zonos buvimo, vis tiek sugebėjo įstoti į ES.
Ukrainos narystė NATO. Toks scenarijus yra geidžiamiausias Kyjivui. Tačiau tam kategoriškai prieštarauja ne tik Maskva, bet ir kai kurios Aljanso valstybės narės. Straipsnio autoriai mano, kad toks variantas nebus įmanomas, o bandymas jį įgyvendinti lems karo užsitęsimą.
Ukraina sureagavo į Putino siūlymą JAV sėsti prie derybų stalo: „Jam reikia grįžti į realybę“
V. Putinui pareiškus apie Rusijos pasirengimą derėtis dėl Ukrainos su JAV, A. Jermakas sako, kad tai neįvyks nedalyvaujant pačiai Ukrainai.
„Putinas bando propaguoti derybų su JAV idėją. Tačiau jis turi sąlygą: jis nori derėtis dėl Europos likimo be pačios Europos. Ir jis nori kalbėti apie Ukrainos likimą be Ukrainos.
Taip neatsitiks. Putinui pačiam reikia grįžti į realybę, kitaip jis bus ten grąžintas. Šiuolaikiniame pasaulyje tai [ką siūlo Putinas] neveikia“, – pareiškė A. Jermakas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje.
„Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.
„Greičiausiai iš tiesų mums geriau susitikti, atsižvelgiant į šiandienos realijas, ir ramiai pasikalbėti apie visas sritis, kurios domina ir Jungtines Valstijas, ir Rusiją. Esame pasirengę“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
V. Putinas pažymėjo, kad tokio susitikimo galimybė „pirmiausia priklauso nuo dabartinės JAV administracijos sprendimų ir pasirinkimų“.
JAV prezidentas dažnai kritikuodavo savo pirmtako Joe Bideno administracijos paramą Ukrainai ir girdavosi gerais santykiais su V. Putinu. Dėl to nuogąstauta, kad jis galėtų tarpininkauti susitarimui, kurio sąlygos būtų nepalankios Kyjivui.
Neseniai D. Trumpas užėmė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Jis kritikavo V. Putiną dėl nenoro susitarti ir pagrasino ekonominėmis pasekmėmis, jei jis to nepadarys.
V. Putinas valstybinės televizijos eteryje taip pat gyrė D. Trumpą kaip pragmatišką ir protingą lyderį bei sakė nemanąs, kad JAV vadovas imsis griežtų sankcijų prieš Rusiją.
„Jis yra ne tik protingas, bet ir pragmatiškas žmogus“, – kalbėjo V. Putinas. Jis sakė, kad „per didelės arba per mažos“ naftos kainos kenktų tiek Rusijos, tiek Amerikos ekonomikai, ir pridūrė: „Man sunku įsivaizduoti, kad būtų priimti sprendimai, kurie būtų žalingi Amerikos ekonomikai.“
Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad prezidentas yra pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu, bet laukia „signalų“ iš Vašingtono.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
