Nepaisant D. Trumpo ambicijų, Grenlandija žengia nepriklausomybės, kuri būtų svarbi geopolitiškai, link.
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ naujoje apžvalgoje kelia klausimą: ko D. Trumpas nori ir kodėl ši sala jam yra strategiškai svarbi?
Nepriklausomybės klausimas
Grenlandija – autonominė Danijos Karalystės teritorija, kartu su Danija ir Farerų salomis; joje gyvena vos 60 tūkst. žmonių.
Grenlandija turi „vidaus valdžią“, kuri reiškia, kad ji kontroliuoja daugumą vidaus reikalų, o Danija vis dar atsakinga už užsienio politiką, pavyzdžiui, gynybą, taip pat už pinigų politiką ir pilietybės klausimus. Visi Grenlandijos gyventojai yra Danijos piliečiai ir turi tokias pačias teises.
Salos ekonomika daugiausia paremta žvejybos pramone ir augančiu turizmo sektoriumi, taip pat joje šiuo metu veikia dvi kasyklos. Viešajame sektoriuje dirba maždaug pusė visų darbuotojų.
Ji taip pat labai priklausoma nuo Danijos vyriausybės paramos blokinės dotacijos („bloktilskud“), kuri sudaro maždaug pusę vyriausybės pajamų. 50 proc. Grenlandijos eksporto tenka Danijai, o importas iš jos sudaro 60 procentų.
Iki 2025-ųjų balandžio Grenlandijoje bus įvykę rinkimai, kuriuose neabejotinai bus fokusuojamasi į salos ateitį ir galimą nepriklausomybę.
Tai pabrėžė dabartinis ministras pirmininkas Mute Egede (Mutis Ejė) iš partijos „Inuit Ataqatigiit“ – socialistinės politinės jėgos, siekiančios salos nepriklausomybės.
Savo naujametiniame kreipimesi jis teigė, kad per ateinančią kadenciją bus sudaryta komisija, kuri apibrėš, kas yra teisėtas referendumas, koks klausimas turėtų būti užduodamas ir kiek laiko turėtų trukti kampanija.
Jei referendume bus nubalsuota už nepriklausomybę, tuomet žalią šviesą dar turėtų uždegti Danijos parlamentas, ir tikimasi, kad jis nesipriešins, atsižvelgiant į tai, kad tik dvi nedidelės partijos nurodė, jog nepritars nepriklausomybei.
Nepriklausomybės idėja populiari Grenlandijoje. 2016-ųjų duomenimis, 64 proc. gyventojų jos paskelbimą laiko „gana svarbiu“ reikalu. Tačiau klausimas dėl terminų yra sudėtingesnis.
2017-aisiais beveik 80 proc. gyventojų ir politikų teigė, kad tartų „ne“ nepriklausomybei, jei dėl jos pablogėtų jų gyvenimo kokybė, o tai įmanoma, jei dėl nepriklausomybės baigtųsi Danijos blokinės dotacijos mokėjimas.
Be to, vis dar neišspręsti kiti klausimai, susiję su pinigų politika ir kitais praktiniais aspektais – darbo jėga, aukštojo mokslo infrastruktūra ir kita.
Kadangi komisija savo darbo dar nėra baigusi, referendumas artimiausiu metu – per dvejus metus – yra mažai tikėtinas, be to, vis dar nesutariama, kada būtent jis turėtų būti surengtas.
Net ir 2025-aisiais dauguma partijų, įskaitant labiausiai už nepriklausomybę pasisakančią partiją „Naleraq“, nenori nustatyti referendumo datos.
Kas aktualu D. Trumpui?
Grenlandija yra svarbi teritorija pasauliniu mastu, o pastaraisiais metais susidomėjimas ja didėja. Pavyzdžiui, anksčiau buvo siūloma Kinijos investicija į kasybą ir infrastruktūrą, o tai paprastai sukeldavo JAV nepasitenkinimą.
„Grenlandija iš Amerikos perspektyvos yra ypač svarbi trimis pagrindiniais aspektais: gynybos, prekybos ir ypatingos svarbos iškasenų“, – apžvalgoje teigė „Coface“ ekonomistas Šiaurės Europai Jonathanas Steenbergas (Jonatanas Stinbergas).
Gynybos atžvilgiu, Grenlandija geografiškai yra Šiaurės Amerikos žemyno dalis ir yra tik už 2 tūkst. km nuo šiaurinės Meino valstijos ir už tokio pat atstumo nuo žemyninės Rusijos. Grenlandijoje jau yra JAV karinių pajėgų Pitufiko kosminėje bazėje, veikiančioje nuo XX amžiaus penktojo dešimtmečio.
Sparčiau kylant temperatūrai aplink Šiaurės ašigalį, tikimasi, kad atsiras ir naujų prekybos kelių, kurie beveik trečdaliu sutrumpins kelionės tarp Rytų Azijos ir Europos laiką. Didėja Grenlandijos geopolitinė reikšmė, nes ji turėtų įtakos jos vandenų naudojimui, taigi, ir pasaulinei prekybai.
Aktualu ir retosios iškasenos bei gamtos ištekliai: šiuo metu Grenlandijoje vykdoma tik nedidelė kasybos veikla – dirba dvi retųjų žemės metalų ir aukso kasyklos, tačiau vykdoma daug žvalgybos darbų ir išduota daug licencijų, kadangi Grenlandija turi daug potencialo, susijusio su gamtos ištekliais, įskaitant daugelį metalų ir retųjų iškasenų.
Vis dėlto perspektyvas riboja vidaus politika, nes 2021-aisiais Grenlandija priėmė teisės aktus, pagal kuriuos buvo nutrauktas naujų licencijų naftos ir dujų žvalgybai išdavimas, taip pat teisės aktus, kuriais uždrausta žvalgyti ir išgauti uraną.
Galimas balsavimas dėl nepriklausomybės per ateinantį dešimtmetį kelia esminių klausimų dėl Grenlandijos ateities. Atsižvelgiant į mažą gyventojų skaičių, Grenlandija tikriausiai turės būti priklausoma nuo didesnės šalies. Tai galėtų būti laisvosios asociacijos susitarimas su Danija, bet taip pat ir su kitomis šalimis, pavyzdžiui, JAV ar Kinija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
