Tai prilygsta 97 proc. bendro Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo bendrojo vidaus produkto (BVP) 2022 metais, sakoma antradienį paskelbtoje PB tarpinėje žalos vertinimo ataskaitoje, kurioje atsižvelgiama į laikotarpį nuo karo pradžios spalio 7 dieną iki sausio pabaigos. Šioje kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir Europos Sąjunga (ES) parengtoje ataskaitoje nustatyta, kad struktūrinė žala paveikė „kiekvieną ekonomikos sektorių“.
Karą sukėlė spalio 7 dieną „Hamas“ smogikų surengta ataka, per kurią Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, rodo oficialiais izraeliečių duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai. Reaguodamas į šį išpuolį, Izraelis inicijavo atsakomąją kampaniją, per kurią „Hamas“ valdomame Gazos Ruože, anot tenykštės Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo mažiausiai 32 916 žmonių.
Dėl intensyvaus bombardavimo iš oro, kurį po atakos pradėjo Izraelio kariuomenė, ir besitęsiančių Izraelio sausumos operacijų Gazos Ruožo viduje, daugybė šios teritorijos dalių virto griuvėsiais.
Nekalbant apie struktūrinę žalą, ataskaitoje taip pat nustatyta, kad daugiau kaip pusė Gazos Ruožo gyventojų yra ant bado slenksčio, o visa populiacija „patiria maisto trūkumą ir neprievalgį“.
Remiantis skaičiavimais, buvo apgadinta arba sunaikinta apie 84 proc. Gazos Ruožo sveikatos priežiūros įstaigų, o trys ketvirtadaliai populiacijos dėl kautynių buvo priversti persikelti. Pasak PB, dėl švietimo sistemos žlugimo 100 proc. Gazos Ruožo vaikų nelanko mokyklos, o 92 proc. pagrindinių kelių buvo arba apgadinti, arba sunaikinti.
Ataskaitoje, be kita ko, raginama išplėsti humanitarinę pagalbą ir atnaujinti svarbiausių paslaugų teikimą.
