Iš 6,1 milijardų, žadėtų Haičiui šalies atstatymui po žemės drebėjimo, pasaulinė bendrija skyrė tik 2,1 milijardus. Iš šių pinigų realizuoti tik 897 milijonai, ir tai tik vyriausybės gelbėjimui nuo subyrėjimo. Net Prezidento rūmai Port-o-prense iki dabar sugriauti, praneša „The Times“.
Haičio rekonstrukcijos fondas turi paskirstyti 508 milijonus, tačiau kol kas gavo tik 265 milijonus. O iš 1,15 milijardų dolerių, kuriuos JAV pažadėjo, išleista tik 120 milijonų – likusios sumos likimo niekaip negali išspręsti Kongresas, bijantis korupcijos ir didelių mokesčių dėl pinigų paskirstymo. Fondo valdantysis Joe Latemanas praneša, kad aukotojai skundžiasi: iki dabar nėra sudarytas konkretus gyvenviečių atstatymo projektas.
Bėglių stovyklose, kurios užpildė visas laisvas teritorijas sostinėje, iki dabar gyvena apie 1,3 milijonus žmonių, likusių be pastogės, – kitaip tariant penktadalis Haičio gyventojų.
Stovyklose yra valdybos komitetai, parduotuvės, barai ir net viešnamiai. O su kanalizacija visai blogai: nutekamieji vamzdžiai užsikimšę nešvarumais. Elektra tiekiame yra sutrikimų, mokyklos ir ligoninės iki dabar dirba palapinėse. Iš šešių suplanuotų raojonų žemės drebėjimo aukoms, pastatytas tik vienas – vieno kambario namukai lygumoje, kurioje yra didelė potvynio grėsmė. Be to, šios žemės priklauso 40-iai smulkių savininkų, kuriuos išvarė iš ten.
„Oficialūs Vakarų atstovai spėja teisintis dėl neveiklumo, kuris JTO generalinio sekretoriaus pažadus, duotus po žemės drebėjimo, pavertė pajuokomis“, – pažymi „The Times“.
