2015 m. kovo 24 d. Marina Bandres ir jos septynių mėnesių sūnus Julianas skubėjo grįžti namo. Moteris su vaiku savaitgaliui buvo išvykę dalyvauti laidotuvėse Ispanijoje, rašoma „Daily Mail“.
Negalėdama grįžti tiesiai, ji nusprendė skristi atgal per Diuseldorfą (Vokietija) – tai buvo atsitiktinis sprendimas, dėl kurio jie atsidūrė tarp 150 keleivių ir įgulos narių, skridusių pražūtingu 9525 reisu.
Lėktuvas ryte išskrido iš Barselonos ir po dviejų valandų turėjo nusileisti Vokietijoje. Tačiau jis taip ir neatvyko, nes, pasak tyrėjų, lėktuvą tyčia sunaikino 28 metų antrasis pilotas A. Lubitzas.
Mažametis Julianas buvo tarp trijų britų, buvusių lėktuve „Airbus A320“, kai jis skrido pro Din le Beną Prancūzijoje ir kirto Alpes.
Vos per 13 minučių lėktuvas nukrito iš daugiau kaip 10 kilometrų aukščio ir 345 km/h greičiu įsirėžė į kalną, žuvo visi lėktuve buvę žmonės.
M. Bandres vyras Pawelas Praczas sakė, kad jo žmona, skirsdama iš dėdės laidotuvių, „paskutinę akimirką“ nusipirko bilietus, nes „norėjo kuo greičiau grįžti į savo kasdienybę“. Jis sakė, kad ši žinia jį „sugniuždė“.
#OTD 2015: Tragedy struck as Germanwings Flight 9525, Airbus A320, was deliberately crashed into the French Alps by co-pilot Andreas Lubitz,killing all 150 on board. Investigations revealed Lubitz hid severe mental health issues from his employer.
— Turbine Traveller (@Turbinetraveler) March 24, 2025
Today, families mark 10 years🕯️. pic.twitter.com/rTWszmmFFI
Minimos katastrofos 10-osios metinės
Šiais metais šimtai šeimų minės 9525-ojo reiso lėktuvo katastrofos dešimtąsias metines. Jų artimųjų netektys lieka nesuvokiamos. Išlieka esminis klausimas: kaip tai galėjo nutikti?
Praėjus dešimtmečiui, prokurorai mano, kad psichikos liga sirgęs antrasis pilotas buvo „apsėstas“ „nepagrįstos baimės“, kad jo karjera žlugs.
Išnagrinėjęs kitus mirties būdus, jis nusprendė nutraukti savo ir lėktuve buvusių žmonių gyvybę „įvaldyta priemone“, nes manė, kad tai „saugu“.
Kovo 24 dienos rytą Halterno (Vokietija) vidurinėje mokykloje mokiniai ruošėsi paminėti katastrofos metines ir 10.41 val. ryto, t. y. tą pačią akimirką, kai įvyko katastrofa, padėjo baltų rožių aukoms atminti.
Bažnyčios varpai turėjo skambėti, skleisdami niūrią nuotaiką 38 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje, nes jie prisiminė 16 mokinių ir du mokytojus, kurie žuvo katastrofoje grįždami iš mainų kelionės į Ispaniją.
„Beveik nebuvo šeimos, kuri nebūtų nukentėjusi kur nors savo draugų ar giminaičių rate“, – sakė vidurinės mokyklos direktorius Christianas Krahlas.
Lėktuvo katastrofos metu žuvo 150 žmonės
Katastrofos metu žuvo du kūdikiai, žymi vokiečių operos dainininkų pora ir Argentinos roko grupės narys, trys tos pačios šeimos kartos, atostogaujantys motina ir sūnus, neseniai susituokusi pora, žmonės, vykstantys į verslo keliones, ir kiti, grįžtantys namo.
2015 m. kovo 24 d. avarijoje žuvo 150. Šimtai šeimų ir bendruomenių tą rytą buvo sukrėstos, o jų žaizdos niekada neužgis.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos tyrėjai atskleidė, kad antrasis pilotas Andreasas Lubitzas užrakino skrydžio kapitoną ir tyčia nutaikė lėktuvą, kad šis susidurtų su kalno šlaitu.
Paaiškėjo, kad A. Lubitzas praeityje sirgo depresija, bet vėliau buvo pripažintas tinkamu skraidyti. Jis internete ieškojo būdų, kaip nutraukti savo gyvybę.
Le 24 mars 2015, Andreas Lubitz, copilote d’un Airbus A320 de Germanwings, a volontairement crashé l’avion dans les Alpes-de-Haute-Provence, causant la mort des 150 personnes à bord. pic.twitter.com/TjuMXbFmB5
— Calendrier du Monde (@MemoireUnivers) March 24, 2025
Prokurorai, gilindamiesi į tai, kas įvyko, nustatė, kad pilotas prieš įsidarbindamas sirgo sunkia depresijos forma – apie tai oro linijų bendrovė nebuvo informuota.
Likus kelioms savaitėms iki katastrofos psichiatras diagnozavo psichosomatinį sutrikimą ir galimą psichozę, tačiau A. Lubitzas nuslėpė savo nedarbingumo lapelius.
Prokurorų nuomone, jis tapo „beveik apsėstas“ „nepagrįstos“ baimės prarasti regėjimą – būklės, kuri neabejotinai būtų nutraukusi jo, kaip piloto, karjerą.
Visa tai leido jiems padaryti išvadą, kad A. Lubitzas sąmoningai sunaikino lėktuvą, bandydamas atimti sau gyvybę.
Pasirinktas aukštis buvo pakeistas iš 11,6 kilometrų į 30 metrų
Lėktuvas „Airbus A320“ kovo 24 d. 10 val. vietos laiku (9 val. Lietuvos laiku), kaip ir buvo numatyta, pakilo iš Barselonos El Prato oro uosto.
Kildamas virš Viduržemio jūros regiono ir į Prancūziją jis pakilo į maždaug 11,6 kilometrų aukštį, o apie 9.30 val. ryto užmezgė paskutinį įprastinį ryšį su skrydžių valdymo tarnyba.
Tačiau po kelių sekundžių pasirinktas aukštis buvo pakeistas iš 11,6 kilometrų į vos 30,4 metro. Lėktuvas pradėjo greitai leistis.
Krentant lėktuvo greitis didėjo. Skrydžių valdymo cento darbuotojai, pastebėję pokyčius, kelis kartus susisiekė su lėktuvu, bet negavo jokio grįžtamojo ryšio.
Po 7 minučių lėktuvas atsitrenkė į kalno šlaitą netoli Alpių Senos gyvenvietės, žuvo visi juo skridę žmonės.
Vienas vietinis gyventojas pasakojo girdėjęs sprogimą, „panašų į dinamito“, o kitas teigė matęs, kad lėktuvas skrido per žemai.
Sebastienas Girouxas pasakojo: „Nebuvo jokių dūmų, jokio ypatingo garso ar kokių nors ženklų, tačiau tokiame aukštyje, kokiame jis skrido, akivaizdu, kad virš kalnų jis neišsilaikys.“
Ir tęsė: „Nepastebėjau nieko blogo, bet lėktuvas skrido per žemai. Daug ko nemačiau, gal dvi ar tris sekundes... atrodė, kad jis leidžiasi žemyn.“
Tyrėjai atkūrė paskutines lėktuvo akimirkas ir išsiaiškino, kaip įvyko tragedija
Iškart pradėjo sklisti gandai, kas galėjo nutikti. Buvo spėliota, kad pilotai galėjo staiga prarasti sąmonę.
Kai kurie citavo aviacijos šaltinius, teigiančius, kad pilotai paskelbė nelaimės signalą „Mayday“. Vėliau civilinės aviacijos institucijos paneigė šiuos pranešimus.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos, paieškos komandos šukavo kalnų šlaitus, kad rastų lėktuvo juodąsias dėžes.
Buvo tikimasi, kad įrašymo įrenginių turinys padės tyrėjams sudėlioti paskutines lėktuvo akimirkas ir geriau suprasti, kaip įvyko tragedija.
Komandos, nusileidusios nuo sraigtasparnių ir įveikusios šlaitus, rado nuolaužų ir žmonių palaikų.
Tai, ką jie rado, buvo „turbūt baisiausias košmaras, kokį tik galėjo patirti kas nors mūsų bendrovėje“, – tuomet sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.
Viduje esanti informacija leido tyrėjams padaryti išvadą, kad 28-erių A. Lubitzas sąmoningai užrakino piloto kabiną ir tyčia sudaužė lėktuvą.
Prancūzijos prokuroras Brice‘as Robinas teigė, kad A. Lubitzas pasinaudojo skrydžio valdymo sistema, kad lėktuvas pradėtų leistis, o tai galima padaryti tik rankiniu būdu ir sąmoningai.
Jis sakė: „Norėta sunaikinti lėktuvą. Mirtis ištiko akimirksniu. Lėktuvas į kalną rėžėsi 700 km per valandą greičiu.“
„Nemanau, kad keleiviai iki paskutinių akimirkų suprato, kas vyksta, nes įraše girdėti tik paskutinių sekundžių šūksniai“, – pridūrė B. Robinas.
A. Lubitzas pakeitė skrydžio valdymo sistemą, kad lėktuvas pradėtų sparčiai leistis, sakė prokuroras.
Lėktuvui įgaunant greitį, pilotų kabinoje pasigirdo garsinis signalas. Kapitonas grįžo ir girdėjosi, kaip jis beldėsi į duris, kad būtų įleistas atgal. Iki pat įrašo pabaigos girdėjosi prislopinti balsai.
Per minutę, kai lėktuvas galutinai nusileido, penkis kartus buvo užfiksuoti garsai, „panašūs į stiprius smūgius į pilotų kabinos duris“.
Lubitzas buvo pripažintas netinkamu dirbti
Praėjus trims dienoms po katastrofos, Vokietijos tyrėjai atliko kratas A. Lubitzo namuose.
Jie nerado atsisveikinimo laiško ar kitų įrodymų, kurie leistų manyti, kad avarija įvyko dėl politinių ar religinių priežasčių.
Jie rado gydytojo laišką, kuriame nurodyta, kad A. Lubitzas buvo pripažintas netinkamu dirbti.
Tuomet Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad nuo 2008 m., likus septyneriems metams iki katastrofos, jis buvo ilgai gydomas nuo „sunkios depresijos“.
Vanessa Torres, „Lufthansa“ dukterinės bendrovės „Germanwings“ atstovė spaudai, sakė, kad jie „to nežinojo“, kai 2013 m. jį įdarbino.
Prokurorai teigė, kad suplėšyti nedarbingumo lapeliai, įskaitant vieną avarijos dieną, leidžia manyti, kad jis slėpė savo ligą nuo darbdavio ir kolegų.
Jam buvo išrašyti antidepresantai, kurių buvo rasta A. Lubitzo kūne.
Likus mėnesiui iki katastrofos, 2015 m. vasarį, privatus gydytojas diagnozavo A. Lubitzui psichosomatinį ir nerimo sutrikimą bei nukreipė jį pas psichiatrą.
Kovo 10 d., likus dviem savaitėms iki avarijos, tas pats gydytojas diagnozavo galimą psichozę ir rekomendavo gydytis psichiatrijos ligoninėje.
Ieškojo būdų, kaip atimti sau gyvybę
Vėliau prokurorai atskleidė, kad likus kelioms dienoms iki katastrofos A. Lubitzas tyrė savižudybės metodus ir pilotų kabinos durų saugumą.
„Viena vertus, jis domėjosi gydymo metodais, kita vertus, savižudybės tipais ir būdais“, – apie akivaizdų jo mąstymo dvilypumą sakė atstovas spaudai Ralfas Herrenbrueckas.
Diuseldorfo prokuroras Christophas Kumpa, praėjus dešimčiai metų po savižudybės, Austrijos „Wings“ sakė, kad A. Lubitzas prieš savaitę ieškojo, „kaip jis galėtų nusižudyti kitais būdais“.
„Metodai, kuriuos jis ten tyrinėjo, jam tikriausiai atrodė nesaugūs, nepakankamai sėkmingi arba neįgyvendinami. Todėl vėliau jis vėl tyrinėjo pilotų kabinos durų mechanizmo veikimą“, – pridūrė jis.
C. Kumpa, remdamasis medicininiais įrašais, iškėlė prielaidą, kad A. Lubitzas „dėl savo psichinės ligos buvo „praktiškai apsėstas objektyviai nepagrįstos baimės apakti“.
Dėl to, pasak jo, A. Lubitzas „manė, kad jo gyvenimo tikslas, jo, kaip profesionalaus piloto, karjera baigėsi“.
„Iš to darytina išvada, kad antrasis pilotas norėjo užbaigti savo gyvenimą tokiu būdu, kurį laikė saugiu, ir šiam tikslui pasirinko jam prieinamą ir įvaldytą priemonę – lėktuvą, nes žinojo, kad avarijos neišgyvens“, – tęsė C. Kumpa.
„Klausimas, kodėl tai įvyko, tebėra su mumis“
Po šios lėktuvo katastrofos pasaulinės oro linijų bendrovės įvedė naujas saugos priemones, kad pilotų kabinoje visada būtų bent du įgulos nariai. Tačiau prieš 10 metų įvykusios 9525-ojo reiso lėktuvo katastrofos metu, ši taisyklė dar negaliojo.
Bendrovė „Lufthansa“, kuriai priklausė „Germanwings“, kasmet kviečia aukų artimuosius į kaimą netoli katastrofos vietos.
Vokietijos Halterno miestelio meras, kovo 24 d. padėdamas baltas rožes per katastrofą žuvusiems moksleiviams ir mokytojams atminti, sakė, kad „šoko būsena, visų gyventojų giliai jaučiama užuojauta šeimoms ir klausimas, kodėl tai įvyko, tebėra su mumis šiandien“.
Le 24 mars 2015, Andreas Lubitz, copilote d’un Airbus A320 de Germanwings, a volontairement crashé l’avion dans les Alpes-de-Haute-Provence, causant la mort des 150 personnes à bord. pic.twitter.com/TjuMXbFmB5
— Calendrier du Monde (@MemoireUnivers) March 24, 2025
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
