„Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Be to, jis pabrėžė, kad Rusija sulauks „didžiulių pasekmių“ bet kokios „agresijos prieš Ukrainą atveju“.
Rusija anksčiau penktadienį paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas.
Dideles pasekmes saugumo srityje numatančiuose reikalavimuose, kurie, anot Maskvos, yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant jos saugumą, teigiama, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių, ir raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
NATO adresuotame dokumente rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės [bloko] plėtros“.
Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.
Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti pasirengusi surengti derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau šį šeštadienį“.
Tuo metu JAV prezidento atstovė pareiškė, kad be Europos sąjungininkų į derybas su Rusija nesileis.
„Nebus jokių derybų dėl Europos saugumo be mūsų sąjungininkų ir partnerių europiečių“, – prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).
Ji sakė, jog JAV „matė Rusijos pasiūlymus“ ir aptarinėja juos su savo sąjungininkais Europoje.
„Su Rusija strateginiais klausimais galėjome bendrauti ištisus dešimtmečius įvairiais formatais, – sakė ji. – Nėra jokios priežasties, kodėl negalime to daryti, kad sumažintume nestabilumą, bet mes tai darysime bendradarbiaudami ir koordinuodami veiklą su savo Europos sąjungininkais ir partneriais.“
„Mes nepažeisime pagrindinių principų, kuriais remiantis kuriamas Europos saugumas, įskaitant tai, kad visos šalys turi teisę pačios spręsti apie savo ateitį ir užsienio politiką be kišimosi iš išorės“, – pridūrė J. Psaki.
Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, Vakarams kaltinant Rusiją prie sienos su Ukraina dislokavus dešimtis tūkstančių karių ir ruošiantis invazijai į savo kaimynę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką.
