Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus. Kartu buvo pasitelktos ir daugiau nei 80 metų klimato ir jūros lygio kilimo prognozės tam, kad būtų galima numatyti, kaip per ateinančius 80 metų mūsų planetos pakrantės keisis ir atrodys, rašoma portale iflscience.com.
Jų modeliai rodo, kad iki 50 procentų viso pasaulio smėlio paplūdimiuose gali nebelikti, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus sumažintas ir toliau rodikliai kops aukštyn. Net per 30 metų, iki 2050 m., maždaug 14 procentų pasaulio smėlio paplūdimiuose gali nebelikti.
Vis dėlto yra vilčių: „saikinga išmetamųjų teršalų mažinimo politika“, pagal kurią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų sumažintas iki 2040 m., užkirstų kelią 40 procentų numatomos erozijos.
Paplūdimių nykimas visame pasaulyje bus išgyvenamas skirtingai. Pavyzdžiui, erozijos rizika yra ypač didelė kai kuriose šalyse pagal abu klimato scenarijus, įskaitant Gambiją ir Bisau Gvinėją, kur, tikėtina, kad bus prarasta daugiau kaip 60 procentų smėlio pakrančių. Kitos šalys, kuriose, tikimasi, įvyks ryškiausi pokyčiai, yra Australija, Kanada, Čilė, Meksika, Kinija, JAV, Rusija ir Argentina.
„Nors kai kurios smėlio pakrančių dalys augs, daugelyje šalių maždaug 80 proc. smėlėtų pakrančių bus paveiktos erozijos. Pastarosios šalys, kuriose smėlio paplūdimiai yra itin lankytinos vietos, patirs didelį neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį. Tokios šalys kaip Australija ir JAV turi didelę smėlio paplūdimių dalį ir jose įvyks dideli pokyčiai“, – paaiškino dr. Suzana Ilic, Lankasterio universiteto dėstytoja, kuri tiesiogiai su naujuoju tyrimu nesusijusi.
Iš tikrųjų, daugelis šių pokyčių jau jaučiami. Ankstesni tyrimai parodė, kad beveik ketvirtadalis smėlio paplūdimių visame pasaulyje šiuo metu nyksta daugiau kaip 0,5 metro per metus ir sudaro daugiau nei 28 000 kvadratinių kilometrų paplūdimių, kurie jau yra „paskandinti“ jūroje.
Smėlio paplūdimiai sudaro maždaug trečdalį pasaulio pakrančių. Jos yra ypač jautrios jūros lygio pokyčiams, palyginti su uolomis ar uolėtomis pakrantėmis, kurios į jūros lygio pokyčius gali sureaguoti tik po dešimtmečių ar šimtmečių.
Daugelis smėlio paplūdimių taip pat yra netoli tankiai apgyvendintų vietovių (maždaug 10 procentų pasaulio gyventojų gyvena pakrančių zonose) ir yra svarbūs poilsio, turizmo ir pramonės centrai. Be to, paplūdimiai taip pat sukuria natūralias kliūtis nuo jūrų audrų ir ciklonų.
Taigi, jei šios ekosistemos pradės „byrėti“, tai bus daug reikšmingiau, nei keli benamiai krabai ar sugadintos atostogos.
