Kai kas sako, kad taip yra todėl, kad jos mažos, vienalytės ir turtingos. Prieš kelerius metus paskelbtame moksliniame straipsnyje netgi buvo teigiama, kad taip yra todėl, kad jie genetiškai yra linkę būti laimingesni. Tačiau Pasaulio laimės ataskaitos (WHR) duomenimis, tokios teorijos yra netikslios.
Pirmiausia pakalbėkime apie pinigus
Taip, visos Šiaurės šalys yra palyginti turtingos ir laimingos, tačiau ne visos pasiturinčios tautos yra laimingos kaip šiauriečiai. Singapūras, trečia pagal turtingumą pasaulio valstybė, yra 26 vietoje, o Saudo Arabija, viena turtingiausių pasaulio valstybių, – 27 vietoje.
Vienas pinigų veiksnys, į kurį turėtume atkreipti dėmesį, yra tai, kad Šiaurės šalys garsėja maža pajamų nelygybe, tačiau tyrėjai neįrodė, kad ji iš tikrųjų koreliuoja su dideliu pasitenkinimu gyvenimu.
Tačiau jiems pavyko įrodyti, kad jei pajamų nelygybė lemia nepasitikėjimą, ji tiesiogiai prisideda prie mažesnio pasitenkinimo gyvenimu. Paprasčiau tariant, žmonės iš tiesų nemėgsta jaustis apgaudinėjami.
Galbūt žmonių laimę lemia genetika?
Net jei atsakymas į šį klausimą būtų vienareikšmiškai teigiamas, tai sudarytų tik trečdalį paveikslo.
Mokslas jau daugelį metų mums sako, kad genetika yra svarbi paaiškinant žmonių pasitenkinimą gyvenimu. Laimės ekspertai tai vadina laimės „biomarkeriais“.
Tačiau tyrimai rodo, kad 60–70 proc. žmonių laimės skirtumų lemia aplinkos veiksniai, todėl tik likusius 30–40 proc. galima priskirti genetikai.
Šiauriečių laimės nelemia tautų „bendrumas“
WHR autoriai taip pat teigia, kad jiems nepavyko įrodyti ryšio tarp šalies gyventojų skaičiaus ir pasitenkinimo gyvenimu.
Be to, Šiaurės šalys nėra visiškai vienalytės. Apie 8 proc. Suomijos gyventojų yra gimę užsienyje, t. y. maždaug tiek pat, kiek Danijoje, kur užsieniečių yra 7,5 proc. Tai nedaug skiriasi nuo tokių šalių kaip Prancūzija, kur imigrantai sudaro apie 10 proc. gyventojų.
O jei vis dar ginčijatės, kad 10 proc. yra reikšmingas rodiklis, 2018 m. Pasaulio laimės ataskaitos išvados parodė, kad imigrantų dalis šalyje neturi įtakos vidutiniam vietinių gyventojų laimės lygiui.
Iš laimingiausių šalių 10 sąraše esančių šalių bendra imigrantų dalis vidutiniškai sudarė 17,2 proc. ir buvo maždaug dvigubai didesnė už pasaulio vidurkį.
Etninės įvairovės poveikis
Kitos analizės rodo, kad etninės įvairovės poveikis socialiniam pasitikėjimui tampa nesvarbus, kai yra kokybiškos valdžios institucijos. Ir tai mus veda prie Šiaurės šalių laimę siejančio elemento – pasitikėjimo.
Pasaulio laimės ataskaitos redaktorius, profesorius Johnas F. Helliwellas, daugiau nei 25 metus dirbantis su laimės tyrimais atsako į klausimą: kaip tautos gali būti laimingos šiaurietišku stiliumi?
„Atsakymas paprastas – būti aukšto lygio pagal visus šešis kintamuosius“, – juokauja jis, turėdamas omenyje šešis pagrindinius Pasaulio laimės ataskaitos rodiklius – BVP vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją.
„Tačiau iš tikrųjų geriausi jų [šiaurės šalių] rodikliai yra pasitikėjimas ir geranoriškumas tiek oficialiose institucijose, tiek privačiame gyvenime“, – sako jis.
Ar jie vienodai laimingi?
Praėjusių metų Pasaulio laimės ataskaitoje pirmą kartą buvo įvertintas laimės atotrūkio tarp labiau ir mažiau laimingų gyventojų pusių dydis. Aukštesnis įvertinimas reiškia mažesnę laimės nelygybę.
Visos Šiaurės šalys užima aukštas lygybės pozicijas, o tai reiškia, kad laimės nelygybės beveik nėra. Dauguma gyventojų laiko save laimingais.
„Pasirodo, kad žmonės yra laimingesni gyvendami tose šalyse, kuriose laimės atotrūkis yra mažesnis. O kur laimės atotrūkis yra mažiausias? Na, laimingose šalyse“, – „Euronews Next“ sakė J. F. Helliwellas.
Ir atvirkščiai, Afganistane 2023 m. WHR taip pat buvo vienas mažiausių laimės atotrūkių, „tačiau dėl blogiausios priežasties: niekas nėra laimingas“. Naujai paskelbtoje 2024 m. ataskaitoje Afganistanas išliko nelaimingiausia šalimi – 143 vietoje.
Valdžios institucijų darbo kokybė ir valstybės dosnumas
Šie veiksniai daro svarbų ir teigiamą poveikį pasitenkinimui gyvenimu (tokį didelį, kad korupcijos suvokimo indeksas gali veikti kaip prognozė, kas pateks į laimės reitingo viršų ar apačią).
Duomenys rodo, kad žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu tose šalyse, kuriose valdžios institucijos dirba kokybiškai. Paprastai tai skirstoma į demokratijos kokybę ir planų įgyvendinimo kokybę.
Pastaroji, anot WHR, yra labiau susijusi su piliečių laime: geros pensijos, dosnios vaiko priežiūros atostogos, ligonių ir neįgaliųjų išlaikymas, nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas, solidžios bedarbių pašalpos ir pan.
Kokybiškoms valdžios institucijoms pavyksta pasiekti, kad nelygybės lygis būtų labai žemas, o tai daro žmones laimingus, nes jie jaučiasi galintys pasitikėti savo valdžios institucijomis.
Pasitikėjimas yra labai svarbus
Taip teigia J. F. Helliwellas, vienas iš eksperimentų, kuriuos jie atliko siekdami patikrinti ir įrodyti pasitikėjimo svarbą, – klausė žmonių, ar jie mano, kad pametus piniginę ji bus grąžinta.
Tyrėjai palygino, kiek tikėtina, kad respondentas manė, jog jo pamesta piniginė bus grąžinta, su jo pasitenkinimo gyvenimu balu. Rezultatai parodė, kad tų, kurie tikėjosi, kad jų piniginė bus grąžinta, gyvenimo vertinimas skalėje nuo nulio iki dešimties balų buvo daugiau nei vienu balu aukštesnis.
Kitaip tariant, žmonės, kurie tikėjosi, kad jų piniginė bus grąžinta, save laikė laimingesniais nei tie, kurie tuo netikėjo.
Not a new #fruit, but a philosophy of life. #Friluftsliv is a commitment to getting the most out of outdoor moments, rain or shine. This Scandinavian feel-good philosophy, along with #fikapaus, #gokotta, #hygge and #lagom may help explain why Nordic people are so happy. #behappy pic.twitter.com/cMfSqAHUdj
— [email protected] (@StoffelLang) August 13, 2021
2021 m. amerikiečių bendrovė „Reader's Digest“ panašų eksperimentą atliko visame pasaulyje. Ar galite atspėti, kuriame mieste buvo grąžinta daugiausia piniginių? Helsinkyje.
Pasaulio laimės ataskaitoje kaip pagrindinis duomenų šaltinis naudojama „Gallup World Poll“ apklausa ir respondentų prašoma pateikti platų „gyvenimo vertinimą“, naudojant mintinį kopėčių įvaizdį, kur geriausias įmanomas jų gyvenimas žymimas 10, o blogiausias – nuliu.
Svarbiausios liberalios vertybės: progresiniai mokesčiai ir laisvė rinktis gyvenimą
Grįžtame prie pinigų
Mokslininkai nustatė stiprų ryšį tarp progresinių mokesčių, t. y. mokesčių tarifo, kuris didėja didėjant apmokestinamai sumai, ir žmonių vertinimo, kiek jie yra laimingi.
Progresiniai mokesčiai didina laimę dėl viešųjų ir bendrųjų gėrybių, tokių kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir viešasis transportas, kurias padeda finansuoti mokesčiai. Ir galiausiai, pasitikėjimas. Žmonės tiki, kad pinigai bus panaudoti ir paskirstyti išmintingai.
Vėlgi, lygesnėse visuomenėse žmonės labiau pasitiki vieni kitais. O socialinis pasitikėjimas padeda kurti geresnes institucijas.
Didelis savižudybių skaičius Šiaurės šalyse
Jei peržvelgtume teigiamų emocijų paplitimą įvairiose šalyse visose Pasaulio laimės ataskaitose, Lotynų Amerika paprastai užima pirmąsias vietas, tačiau šios šalys net nepatenka į pirmąjį dvidešimtuką bendrame laimės reitinge.
Kita vertus, Šiaurės šalys pasirodo kaip laimingiausios, tačiau ne ten žmonės praneša apie dažniausias teigiamas emocijas.
Kaip pranešė Timas Gallagheris, Skandinavijos tautų gyventojai save suvokia gana melancholiškai.
Šiaurės šalys istoriškai siejamos su dideliu savižudybių skaičiumi. Pavyzdžiui, 1990 m. Suomijoje savižudybių skaičius buvo toks didelis, kad šalis sukūrė ir įgyvendino pirmąją pasaulyje savižudybių prevencijos strategiją.
Šiandien tendencijos regione gerokai pagerėjo, tačiau Suomija vis dar užima ketvirtą vietą pagal jaunimo savižudybių skaičių.
J. F. Helliwellas sako, kad laimės modelis „puikiai dera“ su apgailėtinais statistiniais duomenimis.
Pavyzdžiui, valdžios kokybę kvalifikuojanti priemonė „yra labai svarbi remiant žmonių pasitenkinimą gyvenimu, bet ne tokia svarbi savižudybių prevencijai“, – sakė jis.
Rodikliai nebūtinai susiję su savižudybių tikimybe
„Religinis tikėjimas yra labai svarbus stabdant savižudybes, bet ne toks svarbus kuriant pasitenkinimą gyvenimu. Skyrybos blogai veikia ir vienus, ir kitus, tačiau savižudybėms jos veikia blogiau nei gyvenimo vertinimams. Pavyzdžiui, Švedijoje, kurioje yra aukštos kokybės vyriausybė, didelis skyrybų skaičius ir mažas religingumas, prognozuojamas didesnis savižudybių skaičius, palyginti su jų laime“, – sako J. F. Helliwellas.
Galiausiai tai reiškia, kad tie patys laimę prognozuojantys rodikliai nebūtinai yra susiję su savižudybių tikimybe.
Nelaimingą tendenciją galima paaiškinti kultūriniais veiksniais, sako J. F. Helliwellas.
„Pastebėjome, kad savižudybės, kaip ir kai kurios kitos asocialaus elgesio rūšys, turi tam tikrą kultūrinį aspektą... panašiai kaip ir įvairių rūšių priklausomybės, kurios koncentruojasi regionuose dėl tam tikro vietinio teigiamo grįžtamojo ryšio“, – sakė jis „Euronews Next“.
„Šiuo atveju tai tam tikra prasme yra neigiamas grįžtamasis ryšys ir žmonės kopijuoja kitų žmonių nelaimingą elgesį kaip susidorojimo mechanizmą“.
Oras neturi didelės įtakos jūsų bendrai laimei
Šilčiausia vidutinė metinė temperatūra pietvakarių Suomijoje yra 6,5 laipsnio šilumos. O toliau, į rytus ir šiaurę, vidutinė temperatūra tik mažėja.
Tiesa, Šiaurės šalių žiemos būna ilgos, tamsios ir šaltos, o daugumai mūsų šiltesnė temperatūra ir šviesios saulėtos dienos asocijuojasi su laime. Tačiau ataskaitos išvados rodo, kad poveikis laimės rodikliui yra gana nereikšmingas.
Žmonės prisitaiko prie oro sąlygų, t. y. smarkus lietus, sniego audros ir minusinė temperatūra paprastai neturi įtakos pasitenkinimui gyvenimu tų, kurie įpratę gyventi tokiomis sąlygomis.
Friluftsliv: the Scandinavian way to tackle winter. Friluftsliv is a popular way for people in Nordic countries to keep happy during the wintertime. This beautiful video explores the concept... https://t.co/EW1GYObABm via @BBC_Culture #YESvember #happiness #wellbeing pic.twitter.com/uOnw4yzSTE
REKLAMA— Alive With Ideas (@AliveWithIdeas) November 14, 2020
Ką daryti, kad būtume laimingi kaip šiauriečiai?
Šiaurės šalims pavyko įsitraukti į labai teigiamą ciklą, kai veiksmingos ir demokratinės institucijos sugeba užtikrinti piliečių saugumą, todėl piliečiai pasitiki institucijomis ir vieni kitais, dėl to balsuoja už politikus, kurie žada ir įgyvendina sėkmingą gerovės modelį.
Tačiau yra dalykų, kuriuos iš tikrųjų galima padaryti.
„Pastebėjome, kad žmonės yra daug, daug laimingesni, jei jaučiasi esantys tokioje aplinkoje, kurioje žmonės jiems saugo nugarą. Labai svarbu tai pasakyti žmonėms, nes visame pasaulyje jie nesupranta, kokie dosnūs yra kiti žmonės“, – sako J. F. Helliwellas.
Jis sako, kad pasitikėjimas kitais, iš tiesų yra didesnis, nei mes manome. Dėl šio pasitikėjimo trūkumo tampame nelaimingi. Arba bent jau ne tokie laimingi kaip šiauriečiai.
J. F. Hellivellas taip pat sako, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės neįvertina savo kaimynų geranoriškumo, yra ta, kad jie apie tai negirdi žiniasklaidoje.
„O tai leidžia teigti, kad informuotumas ir parodo, kad tai tikrai svarbu, nes nuo to priklauso, ką jūs galvojate apie savo kaimynus“, – sakė jis.
