Paskelbtoje Pasaulio oro kokybės ataskaitoje remiamasi duomenimis, gautais iš daugiau kaip 30 tūkst. stebėjimo stočių 134 šalyse, teritorijose ir regionuose. Nustatyta, kad 124 iš jų buvo viršytas saugus KD2,5 (smulkiųjų kietųjų dalelių) lygis pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
Šios mikroskopinės dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 2,5 mikrono, gali būti įkvepiamos giliai į plaučius ir net patekti į mūsų kraują. Jos siejamos su širdies ir plaučių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, padidėjusia astmos rizika, depresija ir nerimu bei ankstyva mirtimi, skelbia portalas „Euronews“.
Kuriose šalyse oro kokybė atitinka saugias normas?
Septynios šalys, kurios atitiko saugaus oro koncentracijos normą – penki mikrogramai viename kubiniame metre (µg/m3) ar mažiau, – yra Australija, Estija, Grenada, Islandija, Mauricijus, Naujoji Zelandija, Suomija ir Mauricijus.
Puerto Rikas, Bermudai ir Prancūzijos Polinezija taip pat neviršijo saugaus lygio.
Europoje švariausias oras buvo Islandijoje – 4 µg/m3, po jos sekė Estija – 4,7 µg/m3 ir Suomija – 4,9 µg/m3.
Užterštumo lygiui nustatyti buvo naudojama spalvinė skalė, kurioje daugelis Europos šalių priskiriamos žaliai kategorijai, o tai reiškia, kad užterštumo lygis dvigubai viršija saugią normą.
Mažiausiai užterštos šalys: Švedija, Airija, Norvegija, Portugalija, Lichtenšteinas, Danija, Jungtinė Karalystė, Andora, Latvija, Ukraina, Nyderlandai, Liuksemburgas, Šveicarija, Vokietija, Belgija, Prancūzija, Austrija, Ispanija ir Rusija.
Nuo 2022 m. ataskaitos Europos miestuose pastebimas situacijos pagerėjimas: 2023 m. 54 proc. miestų buvo priskirti žaliesiems, o prieš metus jų buvo 39 proc.
Kokia oro tarša yra kitose Europos šalyse?
Į geltonąją kategoriją, žyminčią taršos lygį, iki trijų kartų viršijantį saugią normą, pateko Lietuva, Čekija, Vengrija, Malta, Slovakija, Bulgarija, Kroatija, Lenkija, Kipras, Slovėnija ir Italija.
Didžiausią pažangą mažinant KD2,5 lygį 2023 m. padarė Kroatija, kurioje metinis vidurkis, palyginti su 2022 m., sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Tai pavyko pasiekti didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą – iki šiol jie sudaro daugiau kaip 31 proc. šalies energijos rūšių derinio – gerokai daugiau nei ES vidurkis (23 proc.).
Kroatija taip pat nustatė politiką, pagal kurią iki 2033 m. laipsniškai atsisakoma akmens anglių, iki 2030 m. išmetamas metano kiekis sumažinamas 30 proc., palyginti su 2020 m., ir iki 2030 m. nutraukiamas miškų kirtimas.
Oranžinėje kategorijoje – iki penkių kartų viršijančios saugų lygį – atsidūrė Moldova, Rumunija, Albanija, Graikija, Turkija, Serbija ir Juodkalnija.
Bosnijoje ir Hercegovinoje 2023 m., palyginti su 2022 m., kietųjų dalelių PM2,5 lygis sumažėjo 18 proc., tačiau ji išlieka labiausiai užteršta regiono šalimi, po jos seka Šiaurės Makedonija – abi šios šalys pateko į raudonąją kategoriją, kurioje užterštumo lygis penkis kartus viršija saugią normą.
Turkijoje esantis Igdiras yra labiausiai užterštas Europos miestas, kuriame KD2,5 lygis devynis kartus viršija saugų standartą.
Kurios pasaulio šalys yra labiausiai užterštos?
Šalys, kuriose oro kokybė prasčiausia, daugiausia yra Pietų ir Centrinėje Azijoje, jose yra 10 labiausiai užterštų pasaulio miestų.
Pirmoje vietoje atsidūrė Bangladešas, kuriame užfiksuotas 79,9 µg/m3 oro užterštumas – daugiau nei 15 kartų viršija PSO metinę KD2,5 normą.
Antroje vietoje – Pakistanas, kuriame oro taršos lygis 14 kartų viršijo saugias normas. Po jo sekė Indija, kurioje KD2,5 koncentracija 10 kartų viršijo leistiną normą. Šalyje taip pat yra keturi labiausiai užteršti pasaulio miestai, o labiausiai užterštas yra pramoninis Begusarai miestas, šiaurės rytuose.
Tadžikistanas ir Burkina Fasas buvo ketvirtoji ir penktoji labiausiai užterštos šalys – abiejose KD2,5 lygis devynis kartus viršijo saugias normas.
Pirmą kartą per visą šešių IQAir ataskaitų istoriją Kanada buvo labiausiai užteršta Šiaurės Amerikos šalis, kurioje yra 13 labiausiai užterštų regiono miestų.
Kodėl oro kokybės duomenys yra svarbūs?
Oro kokybės ataskaitos yra svarbus raginimas imtis veiksmų siekiant sumažinti taršą, kuri paprastai būna didžiausia tose vietovėse, kuriose gyvena pažeidžiamos ir nepakankamai atstovaujamos žmonių grupės.
Kadangi Afrikos šalyse trūksta duomenų, trečdalyje žemyno nėra galimybės atlikti oro kokybės tyrimo.
„Švari, sveika ir tvari aplinka yra visuotinė žmogaus teisė, – sako Frankas Hammesas, IQAir generalinis direktorius. – Daugelyje pasaulio vietų dėl oro kokybės duomenų trūkumo delsiama imtis ryžtingų veiksmų ir toliau be reikalo kenčia žmonės. Oro kokybės duomenys gelbsti gyvybes. Ten, kur pranešama apie oro kokybę, imamasi veiksmų ir oro kokybė gerėja“.
Pasak „Greenpeace International“ vyresniojo oro kokybės mokslininko Aidano Farrowo, reikia skubiai stengtis „suvaldyti tarpvalstybinio taršos rūko priežastis ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo deginimo kaip energijos šaltinio“.
„2023 m. oro tarša tebebuvo pasaulinė sveikatos katastrofa. „IQAir“ pasaulinis duomenų rinkinys yra svarbus priminimas apie dėl to atsirandančią neteisybę ir būtinybę įgyvendinti daugybę egzistuojančių šios problemos sprendimų“, – sako jis.
