Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Taip pat Suleimanas Kerimovas yra politikas – Rusijos Federacijos federalinės asamblėjos Federacijos tarybos narys iš Dagestano Respublikos.
Suleimanas Kerimovas gimė 1966 m. kovo 12 d. Derbente (Dagestane). 1983 m. aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Dagestano politechnikos instituto statybos skyrių. 1986 m. Kerimovas pradėjo studijas Dagestano valstybinio universiteto (DGU) Ekonomikos fakultete. 1989 m. Kerimovas baigė apskaitos ir verslo analizės specialybę ir išvyko dirbti į Elektroninės pramonės ministerijos „Eltav“ gamyklą, ten dirbo iki 1995 m. ir iš eilinio ekonomisto išaugo iki generalinio direktoriaus padėjėjo ekonomikos klausimais.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, būtent 1990-aisiais Kerimovas uždirbo pradinį kapitalą. 1993 m. „Eltav“ gamyklos vadovybė su partneriais, kad būtų patogiau atsiskaityti su klientais, įkūrė Federalinį pramonės banką ir įregistravo jį Maskvoje. Suleimanas buvo išsiųstas atstovauti „Eltav“ interesams naujajame „Fedprombanke“.
„Fedprombank“ finansavo dideles pramonės įmones, patekusias į krizę. Taigi Kerimovas ir jo partneriai tapo didelių energijos tiekimo įmonių kreditoriais. Stabilizavus Rusijos ekonomiką, skolos buvo grąžintos su dideliu pelnu kiek bankui, tiek Kerimovui. Ateityje Kerimovas taps kontroliuojančiu „Fedprombank“ savininku.
1995 m. Kerimovas buvo paskirtas eiti prekybos ir finansų bendrovės „Sojuz-Finans“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas (ji dirbo aviacijos verslo, žaliavų pramonės ir bankų sektorių sferoje). 1997 m. balandžio mėn. Kerimovas tapo Maskvos tarptautinio korporacijų instituto mokslininku, o 1999 m. vasarį buvo paskirtas jo viceprezidentu.
1998 m. spalį jis įsigijo 55 proc. investicinės bendrovės „Nafta-Moskva“ (prekiaujama nafta ir naftos produktais, sukurta asociacijos „Sojuznefteeksport“ pagrindu) akcijų. Per metus padidino savo akcijų paketą įmonėje iki 100 proc. Nuo to laiko Kerimovas valdo šį, pagrindiniu verslo įrankiu tapusį, investicinį koncerną ir pradeda aktyviai užsiimti investicijų bei perpardavimo sandoriais:
- 2000 m. „Nafta-Moskva“ įsigijo įmonę „Varjeganneftegaz“;
- 2001 m. įgijo „Nosta‘‘ plieno gamyklos, „Ingosstrach“ draudimo bendrovės, „Avtobank“ ir kitų verslininkui Andrejevui priklausančių įmonių kontrolę;
- nuo 2003 m. pabaigos „Nafta-Moskva“ pirko žemę Maskvos regione „Rubliovo-Archangelskoje” elitinio būsto projektui;
- nuo 2003 iki 2008 metų „Nafta-Moskva“ turte – 4,25 proc. „Gazprom“ akcijų ir 5,6 proc. „Sberbank“ akcijų;
- 2005 m. lapkritį „Nafta-Moskva“ įsigijo 70 proc. „Polymetal“ (aukso ir sidabro kasybos įmonė) akcijų, įtraukė ją į Londono vertybinių popierių biržą ir pardavė;
- 2009 metais jis tapo 25 proc. didžiausio Rusijos vystytojo – įmonių grupės „PIK“ ir kitų plėtros bei statybos įmonių – akcijų savininku. Taip pat 2009 m. „Nafta-Moskva“ iš Vladimiro Potanino nupirko 37 proc. didžiausios Rusijos aukso gamintojos „Polius Zoloto“ akcijų;
- 2010 metais Kerimovas su partneriais įsigijo 53 proc. didžiausio Rusijos kalio gamintojo „Uralkalij“ akcijų. Po to nusipirko ir prie įmonės prijungė vienintelį šalies konkurentą - „Silvinit";
- 2011 metų sausį nupirko 100 proc. futbolo klubo „Anži“;
Nuo 1999 metų gruodžio Kerimovas yra šalies politinio elito narys. 1999 m. gruodį jis buvo išrinktas į Rusijos Federacijos Federalinės Asamblėjos Valstybės Dūmą (pateko trečiojo šaukimo metu iš Žirinovskio bloko). 2003 m. gruodžio 7 d. Kerimovas vėl buvo išrinktas į Valstybės Dūmą (į federalinį sąrašą perkeltas iš Liberalų demokratų partijos).
2007 m. jis paliko LDPR partiją ir prisijungė prie „Vieningosios Rusijos“ frakcijos, iš kurios Kerimovas gavo Dagestano senatoriaus postą Federacijos taryboje. 2011 m. kovo mėn. Kerimovas buvo išrinktas į Dagestano liaudies asamblėją ir vėl patvirtintas Dagestano atstovu Rusijos Federacijos taryboje.
2019 metų kovą Kerimovas buvo apkaltintas mokesčių slėpimu Prancūzijoje.
Prisidėjo prie Kremliaus režimo stiprėjimo įvairiais darbais
Jis priskiriamas prie eilės ekonominių nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, nacionalinės ir tarpvalstybinės korupcijos.
2017 metais Prancūzijos valdžia apkaltino Kerimovą mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu perkant nekilnojamąjį turtą. Prancūzijos teisėsaugos institucijos įtarė, kad Kerimovas nuo mokesčių inspekcijos nuslėpė dešimtis milijonų eurų, kai Pietų Prancūzijoje per Monake ir Liuksemburge registruotų įmonių tinklą bei Prancūzijos bankus pirko nekilnojamąjį turtą.
Verslininkas Andrejus Andrejevas ne kartą kaltino Kerimovą, taip pat Romaną Abramovičių ir Olegą Deripaską užgrobus jo verslą. Andrejevas kontroliavo „Avtobank“, „Ingosstrach“ ir „Ingosstrach-Rusija“ draudimo bendroves, Orsko-Chalilovsko geležies ir plieno gamyklą, „Ingosstrach-Sojuz“ banką ir daugybę kitų įmonių. 2001 m. rudenį visos šios įmonės buvo perregistruotos į Kerimovo, Deripaskos ir Abramovičiaus kontroliuojamas įmones.
Andrejevas teigė, kad verslas iš jo buvo atimtas, įmonių direktoriams buvo taikytas spaudimas ir šantažas, taip pat jis negavo pinigų iš turto pardavimo, dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
Didžiausio Maskvos statybų koncerno „SPK Razvitije“, jungusio korporacijas „Glavmosstroj“, „Mospromstroj” ir „Mosmontažspetsstroj“, įsigijimas 2005 metais dar vadinamas Kerimovo struktūrų užgrobimu (į įmonės pagrindinę buveinę įsiveržė 200 žmonių, ginkluotų beisbolo lazdomis ir metalinais strypais).
