Vilkėdami tamsias dalykines eilutes ir nesiginčydami jie labiau priminė sutuoktinių porą, o pati jų dvikova buvo panašesnė į darnų duetą.
Kanclerė Angela Merkel ir jos varžovas socialdemokratas Frankas Walteris Steinmeieris surėmė ietis vieninteliuose televizijos debatuose, kurie buvo surengti likus dviem savaitėms iki Vokietijos visuotinių rinkimų rugsėjo 27 dieną. Jų politinis ginčas, trukęs pusantros valandos, sutraukė apie 20 mln. žiūrovų, kanclerę ir ministrą kamantinėjo 4 garsūs laidų vedėjai.
Nors A.Merkel populiarumu smarkiai pirmauja, per šiuos debatus ji pasirodė ne taip gerai. Apklausos rodo, kad 31 proc. rinkėjų mano, jog debatus laimėjo F.W.Steinmeieris, 28 proc. labiau patiko A.Merkel. 40 proc. rinkėjų nematė didelio skirtumo tarp jų atsakymų. Po televizinės dvikovos tik 13 proc. apklaustųjų įgijo geresnę nuomonę apie A.Merkel, užtat net 47 proc. į gerąją pusę pakeitė savo nuomonę apie F.W.Steinmeierį. Vis dėlto momentinė apklausa po debatų atskleidė, jog 55 proc. vokiečių nori kanclere matyti A.Merkel ir tik 38 proc. - F.W.Steinmeierį.
Apžvalgininkai šias politikų varžybas pavadino greičiau ne televizine dvikova, o televiziniu duetu, nes varžovai mažai ginčijosi ir nepuolė vienas kito. "Jūs panašūs į ilgamečių sutuoktinių porą", - pareiškė vienas vedėjas, mėgindamas įkaitinti atmosferą, tačiau jam tai nepavyko. Abu varžovai iš esmės tik gyrė darbus, kuriuos per ketverius metus nuveikė didžioji koalicija. Tačiau kanclerė pabrėžė, kad ji gali sugrąžinti Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia Europoje, klestėjimą, jei jai pavyktų sudaryti koaliciją su jos pageidaujamais partneriais - verslą remiančiais laisvaisiais demokratais.
Paklaustas, kodėl nemano, kad A.Merkel turėtų būti kanclere dar ketverius metus, F.W.Steinmeieris atsakė: "Todėl, kad yra geresnė alternatyva, konkrečiai, aš."
Labiausiai kandidatų nuomonės išsiskyrė dėl atominės energetikos ir darbo užmokesčio politikos. A.Merkel nori palikti Vokietijos atomines jėgaines, F.W.Steinmeieris atominę energetiką pavadino pavojinga.
Abu kandidatai mėgino prisiimti nuopelnus už automobilių gamintojos "Opel" išgelbėjimą, prie kurio prisidėjo valstybė, bei didžiosios koalicijos vadovavimo laikotarpiu sumažėjusį nedarbo lygį.
