Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Švedai nusprendė atsisakyti studijų paskolos amžiaus ribos. Iki šiol studijuojančiam asmeniui galiojo 45 metų amžiaus riba. Tikimasi, kad tai paskatins studijuoti ir vyresnio amžiaus žmones, kad jiems padaugėtų galimybių darbo rinkoje arba plėtojant nuosavą verslą.
Studijų paskolos įmokos mokamos baigus mokslus ir pradėjus dirbti. Naujos taisyklės pabrangino įmokos priminimo mokestį nuo 200 iki 450 kronų.
Taip pat, skatindami verslumą ir lengvindami darbdavių atsakomybę, politikai mažina įmonių mokesčius. Būti darbdaviu Švedijoje kainuoja papildomus 60 proc. darbuotojui mokamos algos. Mokesčiai stipriai sumažinti įdarbinant jaunimą iki 25 metų. Taip siekiama įtraukti jaunus bedarbius į darbo rinką.
Besiruošiant rinkimams, įvyksiantiems rudenį, bedarbystės mažinimas šalyje – vienas pagrindinių klausimų. Nors indikatoriai ir rodo šiek tiek pamažėjančią bedarbystę, oficialus skaičius lieka tas pats – 8,5 proc. darbingų gyventojų neturi darbo.
Daug darbo jėgos Švedijoje yra iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau Švedija palaipsniui didina išduodamų darbo leidimų skaičių ne ES šalių piliečiams. Ieškoma restoranų personalo, statybų inžinierių ir architektų, valytojų, slaugių. Daugiau kaip pusė atvykusiųjų dirba Stokholmo regione.
Didinami net tik tabako ir alkoholio mokesčiai
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas pristatė keletą biudžeto ir įstatymų pakeitimų, kurie turės įtakos gyventojų piniginėms. Vienas jų – metinio kelių mokesčio didinimas. Priklausomai nuo automobilio variklio tūrio, mokestis didės 100–800 Švedijos kronų per metus. Ekspertai tikisi, kad toks pakeitimas stumtelės gyventojus daugiau naudotis viešuoju transportu ir toliau pasauliui rodyti ekologiškesnio gyvenimo pavyzdį.
Didės ir mokesčiai alkoholiui bei rūkalams. Paklaustas, ar nepadidės alkoholio kontrabanda į šalį, finansų ministras sakė apskaičiavęs, kad toks mažas mokesčių padidinimas tam įtakos neturės.
Švedijos eksporto rodikliai šiuo metu tikrai geri. Per pirmąjį metų ketvirtį eksporto apyvarta siekė 89 mlrd. Švedijos kronų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu pernai, matomas beveik 2 proc. prieaugis. Tačiau vis dar nepasiektas 2012 m. rodiklis, kai eksporto apyvarta siekė net 98 mlrd. kronų. Prekių eksportas Švedijoje yra vienas pagrindinių šalies ekonominių rodiklių, atitinkantis beveik trečdalį nacionalinio produkto bruto.
Stengiamasi pažaboti bankus
Švedijoje priimtos įstatymo pataisos, kurios nuo šių metų liepos 1 d. suvaržys bankų teikiamas sąlygas išduodamoms būsto paskoloms. Kol kas anksčiau laiko nutraukta būsto paskolos sutartis su banku žmogui gali atsieiti labai brangiai. Nuo šiol bankai Švedijoje nebegalės taikyti jokių papildomų mokesčių, jei paskolos gavėjas ją nori išmokėti anksčiau sutarto laiko.
Kaip sako finansų ekspertas Peteris Normanas, yra rizika, kad bankai suras kitų nišų, kaip šį naujo įstatymo sukurtą nuostolį kompensuoti, tačiau ir daugiau panašių įstatymo pataisų, pažabojančių banko veiksmus, laukiama rudenį.
Anot Tarptautinio valiutos fondo, Švedijos ekonomikai buvo prognozuojamas 2,8 proc. prieaugis šiemet ir 2,6 proc. prieaugis ateinančiais metais. Tokiais skaičiavimais tikėta iki įvykių Ukrainoje kulminacijos ir Rusijos užsienio politikos kaitos. Šalies finansų politika įvardijama kaip stabili, bet TVF Švedijai nepagailėjo patarimų, kaip sustiprinti bankų sektorių, mažinti rizikingų paskolų suteikimą ir kaip įtraukti daugiau bedarbių į darbo rinką.
Didžiausios metų šventės – restoranuose
Švedai vis mažiau maisto gamina namuose net ir per didžiausias metų šventes. Ne tik pirkti gatavus maisto patiekalus, bet ir iškeisti pasisėdėjimą namuose į šventinę popietę restorane tampa vis priimtiniau, net jei tai kainuoja daugiau.
Panašu, kad švedai linkę laužyti tradicijas ir vietoje margučių ridenimo savo sode mielai renkasi miesto šurmulį ir pramogas. Švedijos restoranai džiaugiasi klestinčiu verslu, nes, palyginti su pernykščiu balandžiu, apyvarta padidėjo 4,5 proc. Mažesnės kavinės savo apyvartą padidino net 10,5 proc.
