Tiesa, reikia iškart pažymėti, kad tyrimas yra atliktas apklausų metodu ir aptiktos koreliacijos nebūtinai pasižymi tiesioginiu ryšiu.
Nepaisant to, „Psychological Medicine“ publikuotame tyrime mokslininkai nustatė, kad polinkis COVID-19 sąmokslo teorijoms gali paveikti žmonių elgesį ir turėti ilgalaikį poveikį jų sveikatai ar net gyvenimui, ar bent jau pagal tai juos galima priskirti prie rizikos grupės.
Žmonės, kurie tikėjo tokio pobūdžio teorijomis, ne tik dažniau gaudavo teigiamą koronaviruso testo rezultatą, bet ir linkę dažniau pažeidinėti „kovido“ apribojimus ir patirti stipresnių ekonominių bei socialinių pasekmių, taip pat jų bendra savijauta pablogėjo labiau.
„Net jeigu sąmokslo teorijos ir yra niekaip nepaaiškinamos mokslo metodais ar logika, tai jos turi gana realų poveikį jomis tikinčiam asmeniui: jų elgesiui, emocijoms ir nusiteikimui“, – rašoma mokslininkų išvadose.
Apie koronavirusą kuriami gandai, nors ir atrodo bereikšmiai ir dažnam atrodo tik „savo nuomonės pasakymas“, realiai pražudo žmonių gyvybes. Pavyzdžiui, įvairiose pasaulio vietose 2020-ųjų pirmoje pusėje buvo paplitęs įsitikinimas, kad aukštos koncentracijos alkoholis gali dezinfekuoti organizmą ir pražudyti virusą. „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“ nustatė, kad 800 žmonių mirė vien dėl šios dezinformacijos, dar beveik 6 tūkst. atsidūrė ligoninėje apsinuodiję alkoholiu, o 60 žmonių apako išgėrę metanolio ir taip tikėdamiesi „pagyti nuo koronos“.
Kito mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad yra ryšys tarp to, ar žmonės tiki sąmokslo teorijomis ir kaip jie palaiko ribojimus ar sutinka skiepytis. Tačiau ilgalaikis tokių teorijų poveikis sveikatos būklei ir gerbūviui iki šiol buvo menkai ištirtas.
Tyrimas: sąmokslo teorijų šalininkai dažniau susiduria su aplinkinių atsiribojimu
Siekiant ištirti šį klausimą, psichologas Janas-Willenas van Prooijenas apklausė 5745 asmenis Nyderlanduose, pirmą sykį 2020-ųjų balandį ir tuomet dar sykį po aštuonių mėnesių. Apklausiamieji pirmo pokalbio metu sulaukė klausimų, ar jie tiki kai kuriomis populiariausiomis sąmokslo teorijomis (kad COVID-19 yra biologinis ginklas, būdas atimti iš žmonių jų teises, neegzistuojantis dalykas, kuris pateikiamas žmonėms kažkam siekiant pralobti, ar bandymas nukreipti dėmesį nuo neišvengiamos ekonominės krizės).
Tuomet, jau 2020-ųjų gruodį, tie patys asmenys buvo apklausiami iš naujo, šįkart jau apie jų patirtį pandemijos metu. Klausimai buvo apie tai, ar žmonės testuojasi, ar tas testas buvo teigiamas ar neigiamas, ar jie kada nors yra pažeidę COVID-19 ribojimus.
Mokslininko ir jo komandos išvadose teigiama, kad yra požymių, jog tikėjimas sąmokslo teorijomis ilgalaikėje perspektyvoje siejasi su negatyviomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, tikintys sąmokslo teorijomis dažniau sulaukdavo teigiamo koronaviruso rezultato. Nepaisant to, kad jie gerokai rečiau (dėl savo pažiūrų) testavosi.
COVID-19 tikintys asmenys taip pat dažniau sulaukdavo svečių savo namuose, nepaisant tuo metu galiojusių ribojimų ir labiau noriai lankėsi viešose vietose, baruose ar restoranuose.
Maža to, sąmokslo teorijų šalininkai dažniau susidurdavo ir su finansinėmis problemomis: statistiškai jie dažniau neteko darbo per tą 8 mėnesių laikotarpį ir tikimybė susidurti su finansinėmis problemomis šioje žmonių grupėje taip pat buvo didesnė. Jie taip pat susidūrė su dažnesniu socialinio atstūmimo reiškiniu, galimai dėl savo pažiūrų.
„Mažiau sąmokslo teorijomis tikintys žmonės yra labiau linkę atstumti žmones, kurie labai tiki sąmokslu, o ne atvirkščiai. Tokia sąmokslu tikinčiųjų netolerancija atitinka nuostatą, kad viešas pritarimas sąmokslo įsitikinimams yra stigmatizuojantis ir gali sumažinti žmonių socialinės paramos ratą“, – pažymima ataskaitoje.
Tačiau tyrimo ryšiai tarp tikėjimo sąmokslo teorija ir individualių rezultatų yra grynai koreliaciniai. Išvadų priežastinis ryšys negali būti nustatytas, o autorių pasiūlymai šiuo metu yra tik spekuliatyvūs. Apklausos metodas taip pat leidžia gana plačias paklaidos ribas, kaip ir palyginti nedidelis tikinčiųjų COVID-19 sąmokslo teorijomis skaičius didelėje apklaustųjų grupėje.
Nepaisant to, mokslininkai mano, kad jų tyrimas atspindi realią situaciją, o tikėjimas COVID-19 sąmokslo teorijomis neša žmogui realią žalą ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, dar neša grėsmę ir pačiai visuomenei.
