Kai šios nervinės ląstelės žūsta arba sutrinka jų veikla, jos praranda gebėjimą gaminti cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu. Manoma, kad jei bus skirtas tinkamas finansavimas, NHS testą galės naudoti per dvejus metus.
Ankstyva diagnozė gali apsaugoti smegenų ląsteles
Autorius profesorius Kevinas Millsas iš Londono universitetinio koledžo Didžiosios Ormondo gatvės vaikų sveikatos instituto sakė: „Kadangi atsiranda naujų Parkinsono ligos gydymo būdų, turime diagnozuoti ligą, kol pacientams dar nepasireiškė ligos simptomai“.
„Mes negalime atauginti savo smegenų ląstelių, todėl turime apsaugoti tas, kurias turime. Šiuo metu mes uždarome arklidės duris, kai arklys jau išjojo, todėl turime pradėti eksperimentinį gydymą, kol pacientams dar nepasireiškė simptomai“, – teigė jis.
Šiuo metu Parkinsono liga sergantys žmonės gydomi dopamino pakaitine terapija, kai jau pasireiškia simptomai, pavyzdžiui, drebulys ar judesių lėtumas. Manoma, kad ankstyva diagnozė ir gydymas padėtų apsaugoti dopaminą gaminančias smegenų ląsteles.
Diagnozė nustatoma 100 proc. tikslumu
Profesorius Davidas Dexteris, Parkinsono JK mokslinių tyrimų direktorius, sakė: „Šie tyrimai, kuriuos iš dalies finansavo Parkinsono liga sergančių asmenų organizacija „Parkinson‘s UK“, yra didelis žingsnis į priekį ieškant galutinio ir pacientams patogaus Parkinsono ligos diagnostikos testo. Biologinių žymenų, kuriuos galima nustatyti ir išmatuoti kraujyje, paieška yra daug mažiau invazinė nei juosmeninę punkcija, kuri vis dažniau naudojama klinikiniuose tyrimuose“.
Atliekant juosmeninę punkciją, peršviečiamas stuburo smegenų skystis ir imami jo mėginiai. Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Communications“, nustatyta, kad mašininio mokymosi programa, išanalizavusi aštuonių kraujyje esančių biologinių žymenų, kurių koncentracija Parkinsono liga sergantiems pacientams yra pakitusi, grupę, gali nustatyti diagnozę 100 proc. tikslumu.
Dirbtinis intelektas nesuklydo
Buvo tiriamas 72 pacientų, sergančių greitų akių judesių elgesio sutrikimu (iRBD), kraujas, nes yra žinoma, kad apie 75–80 proc. šių žmonių vėliau suserga sinukleinopatija, t. y. smegenų sutrikimu. Jį sukelia nenormalus baltymo, vadinamo alfa-sinukleinu, kaupimasis smegenų ląstelėse.
Pacientai buvo stebimi 10 metų ir mokslininkai teigia, kad dirbtinio intelekto prognozės iki šiol buvo teisingos: komanda teisingai numatė, kad 16 pacientų susirgs Parkinsono liga, ir sugebėjo tai padaryti likus septyneriems metams iki bet kokių simptomų pasireiškimo.
Vienam iš 37 žmonių, šiuo metu gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, per gyvenimą bus diagnozuota Parkinsono liga. Šia liga jau serga 153 tūkst. žmonių.
