Už 45 kilometrų nuo Norvegijos ir Rusijos sienos esančioje didžiausioje Europoje rusų branduolinių atliekų saugykloje jūros vanduo jau semia betoninius šulinius, kuriuose laikomas panaudotas branduolinis kuras. Specialistai perspėja apie savaiminės grandininės reakcijos pavojų.
Pasak jų, sprogus saugyklai Andrejevo įlankoje pasekmės pranoktų Černobylio katastrofą.
Norvegijos ekologinė organizacija „Bellona“ paskelbė informaciją apie katastrofišką buvusioje sovietų karinio jūrų laivyno bazėje Kolos pusiasalyje įrengtos branduolinių atliekų saugyklos būklę. Už 45 kilometrų nuo sienos su Norvegija Andrejevo įlankoje įrengtoje „laikinoje“ povandeniniuose Sovietų Sąjungos ir Rusijos atomlaiviuose naudoto branduolinio kuro saugykloje šiuo metu laikoma daugiau nei 21 tūkstantis kuro elementų.
Ši prieš 40 metų Sovietų sąjungos gynybos ministerijos pastatyta saugykla buvo skirta laikinam atominių atliekų iš povandeninių laivų laikymui, tačiau yra naudojama iki šiol. 1982 m. joje įvyko avarija, iš saugyklos ištekėjo apie 3 tūkst. kubinių metrų radioaktyvaus vandens.
„Bellona“ specialistų tvirtinimu, kada įvyks grandininė rakcija – tik laiko klausimas. Geriausiu atveju sprogs tik vienas strypas, o po sprogimo radioaktyviomis medžiagomis aplinkinė teritorija bus užkrėsta maždaug 5 kilometrų spinduliu. Blogiausiu – sprogs visa saugykla. Tokiu atveju sprogimo galingumas pranoktų avariją Černobylio AE, o jo pasekmes sunku prognozuoti.
Norvegijos spauda šiomis dienomis mirga šokiruojančiomis antraštėmis: „Norvegijai gresia atominis sprogimas“, „Naujasis Černobylis už 45 km nuo sienos“, „Nežinomybės baimė“. Norvegijos premjeras ir užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Andrejevo įlankos saugyklos tema bus viena svarbiausių trečiadienį prasidedančio susitikimo su V. Putinu temų.
„Bellona“ kaltina Rusijos valdžią nusikalstamai aplaidžiu požiūriu į savo branduolinių atliekų sąvartynus. Pirmuosius duomenis apie Andrejevo įlankoje veikiančią saugyklą ši organizacija paskelbė 1993 m. Nuo to laiko buvo inicijuoti keli jos patikimumo stiprinimo ir pertvarkymo projektai, kurie iš esmės buvo kosmetinio pobūdžio. Pagrindinė problema – atliekų saugumas – iki šiol neišspręsta, o padėtis sulig kiekvienais metais vis blogėja.
„Po 14 metų, kai į viešumą iškilo informacija apie Andrejevo įlanką, mes galiausiai pasijutome sėdintys ant parako statinės su degančiu dagčiu. Koks šio dagčio ilgis, tegalime tik spėlioti“, - pareiškė „Bellona“ Sankt Peterburgo skyriaus vadovas Aleksandras Nikitinas.
Nebenaudojamų Rusijos Šiaurės laivyno povandeninių laivų atominių reaktorių branduolinės atliekos laikomos betoniniuose baseinuose, į kuriuos pro įtrūkimus pradėjo skverbtis jūros vanduo. Sūriam vandeniui patekus į plieninius naudotų kuro elementų strypus uranas nusėda ant dugno, o kai jo koncentracija pasieks 5 – 10 proc., įvyks savaiminis sprogimas, teigia specialistai.
Dėl didelės druskos koncentracijos Barenco jūros vandenyje (iki 1500 ml viename litre) Andrejevo įlankos saugykloje laikomas branduolinis kuras degraduoja ir skyla į nedideles daleles – granules. Rusijos moksliniame žurnale „Atomnaja energija“ paskelbti skaičiavimai rodo, kad dėl homogeninės šių dalelių ir vandens masės gali kilti savaiminė grandininė reakcija. Mokslininkų teigimu ji prasidės, kai branduolinio kuro koncentracija tokiame mišinyje pasieks 5 – 10 proc. Nors dalelių nusėdimas stacionariai laikomuose strypuose vyksta lėtai, tačiau konteinerių iškrovimo metu byrėjimo intensyvumas gali staigiai padidėti. Apskaičiuoti, per kiek laiko branduolinio kuro ir vandens mišinyje kuro koncentracija pasiekia 5 – 10 proc., neįmanoma, teigia mokslininkai.
Norvegija kartu su kitomis Vakarų šalimis po Sovietų sąjungos iširimo skyrė Rusijai dešimtis milijonų dolerių branduolinių atliekų saugyklai Andrejevo įlankoje sutvarkyti. Dabar Norvegijos parlamentarai, žiniasklaida ir „Bellona“ kaltina savo šalies vyriausybę nedarius reikiamo spaudimo rusams, o dėl to šie pinigai buvę išgrobstyti ar panaudoti neefektyviai.
„Mes buvome pernelyg geručiai. Atėjo metas pakelti balsą kalbantis su Rusija. Lengva būti geriems ir žarstyti dovanojamus pinigus, bet tokia pozicija ne visada padeda“, - pareiškė Norvegijos parlamentinės Progreso partijos atstovas energetikos klausimais Ketilas Solvikas – Olsenas, kurio žodžius cituoja Rusijos dienraštis „Novyje izvestija“.
