Skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šie planai buvo parengti ruošiantis ekstrinėms situacijoms, o padėtis Ukrainoje verčia nerimauti.
„Planai aktyvuoti dėl to, kad Rusija žinotų, kad konfliktas negali plisti į NATO teritorijas", – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis kalbėjo, kad NATO yra stipriausias karinis aljansas istorijoje, tačiau jis negalėjo pasakyti, ar gynybos planai buvo aktyvuoti anksčiau, nes tai gali būti vis dar slapta informacija.
Baltijos jūroje artimiausiomis dienomis planuojama sutelkti daugiau laivų, taip pat, anot J. Stoltenbergo, į NATO rytus planuojama siųsti daugiau pajėgų.
„Rusija užpuolė Ukrainą. Tai yra brutalus karo veiksmas“, – sakė J. Stoltenbergas. – Taika mūsų kontinente buvo sunaikinta. Dabar mes turime karą Europoje tokios apimties ir tipo, kuris, manėme, yra istorija.“
Pabrėžiama, kad Rusijos ataka buvo nepagrįsta ir neišprovokuota, nukreipta į stipriai apgyvendintas civiliais žmonėmis teritorijas.
„Tai yra tyčinė, šaltakraujė ir ilgai planuota invazija“, – J. Stoltenbergas.
NATO tarybą aptarė situaciją ir į ja kreipėsi Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija Rumunija ir Slovakija sušaukti skubias konsultacijas dėl 4 NATO straipsnio.
Suomijos žurnalistė klausė, ar yra manoma, kad Suomija ir Švedija galėtų stoti į NATO konfilkto metu, J. Stoltenbergas dėstė, kad kiek viena šalis gali pasirinkti savo kelią, o abi šios šalys yra stiprios NATO aljanso partnerės.
Vyks virtualus viršūnių susitikimas
Penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai, Aljansui po skubaus posėdžio paskelbus, kad imamasi „papildomų žingsnių“ šalims narėms apsaugoti.
NATO puslapyje skelbiama: „Šiandien surengėme konsultacijas pagal Vašingtono sutarties 4 straipsnį. Mes nusprendėme, atsižvelgdami į mūsų gynybos planus apsaugoti visas sąjungininkes, imtis papildomų veiksmų, kad toliau sustiprintume atgrasymą ir gynybą visame Aljanse. Mūsų priemonės yra ir išlieka prevencinės, proporcingos ir neeskaluojančios".
NATO sutarties 4-asis straipsnis numato, kad Aljanso valstybė narė gali paprašyti konsultacijų su sąjungininkėmis, jei mano, kad kilo grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Iki šiol 4-asis NATO straipsnis buvo aktyvuotas tik keturis kartus, visi jie įvyko dar šiame šimtmetyje. Ir visus keturis kartus straipsnį aktyvavo Turkija.
Tiesa, 2014 m. kovo mėnesį Latvija, Lietuva ir Lenkija paragino surengti 4-uoju straipsniu paremtą pasitarimą Krymo krizei aptarti, bet tada 4-asis straipsnis taip ir nebuvo aktyvuotas.
Ambasadorius NATO: Aljansas „totaliai vieningas“, siekiant stiprinti Rytų Europos saugumą
Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis sako, kad Aljansas yra „totaliai vieningas“, siekiant stiprinti Rytų Europos saugumą.
„Noriu pabrėžti, kad NATO viduje yra totalus vieningumas, totalus. Jokių diskusijų nekyla dėl būtinumo stiprinti atgrasymo politiką, stiprinti rytinį NATO flangą, siųsti daugiau karių“, – LRT ketvirtadienį sakė diplomatas.
„Prieš pusvalandį yra patvirtintas įgaliojimas pradėti vykdyti NATO gynybos planus, penkis gynybos planus. Tame tarpe ir planas, susijęs su mūsų regiono gynyba, suteikiantis žymiai daugiau įgaliojimų NATO jungtinių pajėgų vadui disponuoti tomis pajėgomis“, – pridūrė jis.
Ambasadorius teigė negalintis detalizuoti galimo papildomo NATO pajėgų pasiskirstymo šalyse, nes „tai yra karinis klausimas“.
„Šalia tų pajėgumų, kurie yra skiriami šalių narių, (...) čia yra NATO pajėgų aktyvavimas“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pasak jo, NATO pajėgų lygis „yra pakeltas iki penkių dienų laikotarpio“.
Jis pabrėžė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra neišprovokuotas: „Tai yra protu nesuvokiama.“
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje.
Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.
Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją papildomai bus siunčiama apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai.
Papildomus pajėgumus Lietuvoje dislokuoja ir Vokietija, maždaug 350 karių sustiprinusi tarptautinį NATO batalioną.
