Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.“
JAV vadovaujama beveik 50 šalių grupė trečiadienį vedė derybas, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skirta oro gynybai, taip reaguojant į Rusijos pastaruoju metu surengtas raketų atakas visoje Ukrainoje, taip galimai keršijant už strategiškai svarbų jos tiltą į aneksuotą Krymo pusiasalį apgadinusį sprogimą.
„Visas pasaulis ką tik vėl pamatė (Vladimiro) Putino karo piktumą ir žiaurumą, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. – Tačiau naujausi Rusijos smūgiai tik sustiprino Ukrainos žmonių ryžtą ir dar labiau suvienijo geros valios šalis.“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) nares padėti jo šaliai įsirengti „oro skydą“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau minėjo, kad derybose bus „svarstoma, kaip padidinti paramą Ukrainai, o svarbiausias prioritetas bus didesnė oro gynyba“.
Vakarų sąjungininkai suka galvas, kaip aprūpinti Ukrainą pažangesnėmis sistemomis, nes diplomatai pripažįsta, kad jų turima nedaug.
Pirmoji vidutinio nuotolio sistema „Iris-T“ atvyko į Ukrainą po to, kai Vokietija nusprendė ją išsiųsti net neperdavusi jos savo kariams.
Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad siekia paspartinti savo priešraketinės ir bepiločių raketų sistemos „NASAMS“ pristatymą Kyjivui, o pirmoji partija turėtų atvykti per artimiausias savaites.
Dar šešių vienetų pristatymas gali užtrukti kur kas ilgiau, kadangi juos reikės pagaminti, o JAV šaltiniai teigė, kad Vašingtonas svarsto galimybę kol kas į Ukrainą pamėginti pristatyti Šaltojo karo laikų „Hawk“ sistemas.
„Lemtinga akimirka“
„Atsižvelgsime į ukrainiečių oro bei priešraketinės gynybos poreikius, – trečiadienį prieš derybas sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. – Dirbsime su beveik 50 šalių, siekdami padidinti Ukrainos galimybes apsiginti, ypač nuo Rusijos oro ir raketų atakų.“
Ketvirtadienį susitiksiantys NATO gynybos ministrai ragina ieškoti būdų, kaip padidinti savo bendras ginklų atsargas, kurios stipriai sumažėjo remiant Ukrainą kovoje su jau daugiau nei septynis mėnesius trunkančia Rusijos invazija.
NATO narės per šį laikotarpį aprūpino Kyjivą milijardų dolerių vertės ginkluote ir pažadėjo toliau tęsti tiekimą.
„Sąjungininkai suteikė paramą Ukrainai, sumažindami NATO atsargas, amuniciją ar ginklus. Tai buvo teisingas poelgis, bet, žinoma, turime spręsti, kaip tas atsargas papildyti, – komentavo J. Stoltenbergas. – Tikiuosi, kad ministrai sutiks peržiūrėti mūsų gaires dėl inventoriaus ir daugiau bendradarbiaus su pramone.“
NATO vadovas pabrėžė, kad susitikimas Briuselyje įvyko „lemtingą akimirką“, kuomet V. Putinas, desperatiškai reaguodamas į nesėkmes mūšio lauke, aneksavo užgrobtas teritorijas ir paskelbė menkai užslėptų grasinimų panaudoti branduolinį ginklą.
Vakarų valstybės teigia nepastebėjusios jokių Maskvos pozicijos šiuo klausimu pokyčių, leidžiančių manyti, kad ji ruošiasi smogti. Jos perspėjo Kremlių nedislokuoti Ukrainoje jokios mažos taktinės atominės bombos.
„Žinoma, matėme spekuliacijas dėl mažo našumo branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje ir aiškiai leidome suprasti, kad tai turės rimtų pasekmių Rusijai“, – sakė J. Stoltenbergas.
