Varšuvoje liepos 8-ąją prasidėsiantis NATO viršūnių susitikimas nuo pat pradžių buvo itin svarbus Vakarų šalių ir Rusijos konflikto paaštrėjimo akivaizdoje, rašoma „The Financial Times“ redakciniame straipsnyje. „Tačiau dabar, kai Didžioji Britanija nubalsavo už pasitraukimą iš ES, jis tampa kritiniu Vakarų aljanso tvirtumo išbandymu: jam (susitikimui) teks priimti sunkius ir potencialiai skaldančius sprendimus, nukreiptus į labiau patikimą Rusijos sulaikymą“, – teigiama dienraštyje.
Varšuvoje NATO turės įtvirtinti Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuojamų keturių batalionų ir papildomų tankų bei artilerijos dislokavimo sprendimą. „Šių manevrų tikslas – prisibelsti iki Rusijos po šios intervencijos į Ukrainą“, – rašoma FT.
Rusija į NATO pajėgų stiprinimą Europoje jau sureagavo: Kaliningrade dislokuotos raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą, tankai ir nauji kariuomenės daliniai.
Rusijos valdžia žino, kad daugelis iš svarbiausių Vakarų lyderių, kurie susitiks Varšuvoje, yra ant savo kadencijų pabaigos slenksčio, primena leidinys. Kitais metais savo šalyse valdžioje nebebus jau nei Davido Camerono bei Baracko Obamos, tikriausiai, ir Francois Hollande’o. Net ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel padėtis nebeatrodo tokia tvirta, kaip per kelis paskutinius metus.
„Šiame politinio ir strateginio neužtikrintumo fone gyvybiškai svarbu, kad NATO susitikimas pademonstruotų Vakarų vienybę, nuoseklumą ir užtikrintumą“, – teigiama FT.
Lietuva sveikina NATO plėtrą
Kitame prestižinio leidinio straipsnyje yra pateikiama Lietuvos pozicija Rusijos ir NATO veiklos požiūriu. „Jeigu mūsų (pasienio valstybių) neišgirs, tuomet Rusija galės daryti ką tik užsimanys, – leidiniui pasakojo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Būtent todėl vienas iš mūsų gynybos metodų – kalbėti atvirai, nedviprasmiškai ir būti išgirstiems“.
D. Grybauskaitė pažymėjo Vokietijos, kuri vadovaus Lietuvoje dislokuojamam NATO batalionui, vaidmenį.
„Mums tai yra itin simboliška – tai reiškia, kad Vokietija pradeda suvokti savo atsakomybę dėl Europos saugumo, – pareiškė mūsų prezidentė. – Anksčiau ar vėliau, manau, mes nebegalėsime remtis vien tik NATO ar tik amerikiečių buvimu Europoje“.
Tuo metu kai kaimyninės Estija ir Latvija pergyvena dėl Maskvos įtakos savo piliečiams – etniniams rusams, Vilnius labiau nerimauja dėl tiesioginės karinės grėsmės, rašoma FT. „Mes stebime augančią Kaliningrado militarizaciją, ir vis agresyvesnį elgesį Baltijos jūroje“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Estijos rusai myli Putiną, tačiau keltis į kitą upės pusę nenorėtų
„Kai lėktuvai be skiriamųjų ženklų pradėjo skristi link Estijos šiaurės, netoliese dislokuoti britų naikintuvai pakilo į orą juos perimti. Jie greit identifikavo tikslą – du rusų naikintuvai ir žvalgybinis lėktuvas. Tai tik vienas iš nuolatinių Rusijos ir Vakarų priešpriešos epizodų regione, greitai tapusių „minų lauku“ dviejų galios branduolinių valstybių konflikte“, – rašoma „The Washington Post“.
Anot leidinio, praėjus dvejiems su puse metų po Krymo aneksijos mažosios Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – prisiėmė svorį ne pagal jėgas – atsakyti į Rusijos iššūkį Vakarams.
Karinius mokymus – karo veiksmų praktiką mieste sąjungininkai neseniai vykdė Veru miestelyje – jame yra vos 13 tūkst. gyventojų, o siena su Rusija yra išsidėsčiusi vos už kelių dešimčių kilometrų. Kariai „įsiveržė“ iš miesto pakraščių į patį centrą, „užėmė“ seną municipalinį archyvą, o vėliau ir apleistą fabriką bei degalinę.
Kariai operaciją vykdė tiesiog už kompiuterių remonto dirbtuvių, kur šeštadienį ryte dirbo 25-ių Romanas Jastrebovas, kol jo 4-metė duktė žaidė. Jis pasakojo, kad jam pačiam mokymai patiko, nors ir „vos neiššovė į veidą“. Tačiau jis buvo skeptiškas dėl to, kad karinė parengtis išgelbės Estiją.
„Mes nenorim grįžti į Šaltojo karo laikų epochą, tankas prieš tanką, karys prieš karį, – pareiškė Estijos gynybos ministras Hannesas Hanso. – Tačiau virš Baltijos jūros beveik kasdien skraido rusų karo lėktuvai, kartais penkis sykius per dieną. Būtų neatsakinga į tai nereaguoti. Narva, estų pasienio miestas, kurio 80 proc. sudaro rusakalbiai, dažnai vaizduojamas kaip pirminis Rusijos taikinys, jeigu ši sumanytų „aktyvuoti“ Baltijos šalių okupacijos planą. Tačiau vietos gyventojai tikina, kad jie nėra suinteresuoti perėjimu į kitą pusę, rašoma „The Washington Post“.
Leidinys tam pateikia paprastą paaiškinimą: gatvės Narvoje, skirtingai nuo išvagotų duobėmis rusų Ivangorode kitoje upės pusėje, yra geros būklės. Uždarbis ir pensijos Narvos gyventojams yra mokamos pagal estų standartus, tuo metu kai jų kolegų Rusijoje uždarbis nuo 2014-ųjų prarado pusę savo vertės dėl rublio kritimo. „Žmonės Narvoje myli Putiną, tačiau tai platoniška meilė. Jie nenori, kad jis čia ateitų, – mano „Narvskaja gazeta“ vyr. redaktorius Sergejus Stepanovas. – Žmonės nėra kvaili. Jie gali paprasčiausiai pereiti sieną ir palyginti su tuo, kas vyksta Rusijoje.“
„Dar prieš penkerius ar šešerius metus pas mus būtų vykę debatai dėl didelio masto karinių mokymų pravedimo, – pažymėjo H. Hanso. – V. Putinas – geriausias mūsų verbuotojas“.
