Pusiau baigtas statyti futuristinės išvaizdos pastatas stikliniais fasadais ir persidengiančiais betoniniais sparnais Briuselio pakraštyje sparčiai artėja prie galutinės išvaizdos.
„Spėjame pagal kalendorių ir telpame į biudžetą“, – naujosios NATO būstinės projekto vadovas Tony Carruthas (Tonis Karutas) per šią savaitę vykusį vizitą.
„Čia – senajame pastate – užsibuvome daug ilgiau nei planuota“, – pridūrė T.Carruthas, aiškindamas, kad neišvaizdi dabartinė NATO būstinė buvo „suprojektuota rašomosios mašinėlės laikais“.
JAV vadovaujamas karinis aljansas susikūrė dėl Šaltojo karo priešpriešos su Sovietų Sąjunga, tačiau po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių prieš Jungtines Valstijas jis ėmėsi didesnio masto operacijų, atlikdamas esminį vaidmenį Afganistane.
Tačiau ateinančiais metais NATO misija Afganistane baigsis, o dabar pagrindinis dėmesys krypsta į ateities kibernetinius ir informacijos karus.
Naujoji būstinė kainuos apie 750 mln. eurų (2,59 mlrd. litų), o toks didelis biudžetas daug kam kelia nuostabą tuo metu, kai pasaulis skundžiasi dėl smarkiai mažinamų biudžeto išlaidų.
„Naujoji būstinė toli gražu nėra ekstravagantiška, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Matthew Klimowas (Metjus Klimovas). – Tai funkcionalus pastatas, kuris leis mums sakyti, jog NATO pasiruošusi 21-ojo šimtmečio iššūkiams... Šis (senasis) pastatas jau per senas, kad būtų naudingas.“
Aljanso narės patvirtino naujos būstinės statybų planus 1999 metais – gerokai anksčiau nei prasidėjo pasaulinis ekonomikos nuosmukis. Tas sprendimas buvo laikomas balsavimu už pasitikėjimą NATO ateitimi pasaulyje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Dabartinė būstinė, esanti kitapus judrios automagistralės, vedančios į oro uostą, buvo pastatyta 1967 metais ir iš pradžių turėjo būti laikinas sprendinys po to, kai Prancūzija, kurioje buvo ankstesnė NATO rezidencija, pasitraukė iš organizacijos karinių struktūrų bei įsipareigojimų.
Prancūzija visavertę narystę Aljanse atnaujino tik 2009 metais.
Dabar NATO turi 28 nares, o 1967 metais jų buvo 15. Į šią organizaciją buvo priimtos daugelis Rytų Europos postkomunistinių valstybių.
Didelė dalis naujosios būstinės biudžeto bus skirta užtikrinti saugumą plačiausia prasme 4 000 joje kasdien dirbsiančių žmonių.
Saugumas „aiškiai yra prioritetas tokiai institucijai kaip NATO“, aiškino pulkininkas Lieenas Vahheste (Lienas Vahestė), prižiūrintis naujojo pastato statybos Belgijos vyriausybės vardu.
Rugsėjo 11-osios atakos pakeitė ne vien NATO vaidmenį, bet ir reikalavimus naujajam pastatui: jo fasadai ir stiklu dengtos erdvės, įskaitant didžiulį centrinį vestibiulį, jungiantį sparnus, yra sutvirtinti ir apsaugoti nuo galimų sprogdinimų.
Aplinkinėje teritorijoje taip pat įrengtos sistemos, turinčios apsaugoti nuo nepageidaujamų įsibrovėlių.
Pareigūnai labai atsargiai kalba apie naująsias kibernetinių atakų ir šnipinėjimo grėsmes, o ši tema tapo dar opesnė neseniai iškilus į viešumą, jog JAV šnipinėja savo sąjungininkus.
Šnipinėjimas „vykdomas ne vien NATO nepriklausančių šalių, tokių kaip Rusija, bet ir tarp mūsų pačių“, lakoniškai pastebėjo vienas diplomatas.
Briuselis, kuriame įsikūrusios daugelis svarbių Europos Sąjungos (ES) institucijų, daug kitų tarptautinių organizacijų bei verslo struktūrų ir didelis diplomatinis korpusas, seniai laikomas tikru „šnipų lizdu“.
Kad ir kokie būtų nuogąstavimai, naujoji NATO būstinė „nebus bunkeris“, pareiškė M.Klimowas.
„Naujasis pastatas yra balsavimas už pasitikėjimą NATO ateitimi“, – sakė Aljanso atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
