Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F. Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.
Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos karių.
Rusija ir Vakarų šalys tebėra įsitraukusios į Šaltąjį karą primenančią konfrontaciją dėl Ukrainos, Maskvai aneksavus Krymą ir sutelkus stiprias karines pajėgas prie kaimyninės šalies neramių rytinių sričių, kuriose gyvena daug rusakalbių.
„Iš Prahos siunčiu Rusijai šią žinią: galite rinktis liautis kaltinę kitus dėl savo pačių veiksmų, nustoti telkti savo karius, baigti eskaluoti šią krizę ir pradėti plėtoti tikrą dialogą, – pabrėžė A.F.Rasmussenas. – Jeigu Rusija rimtai nusiteikusi dėl dialogo, pirmasis žingsnis turėtų būti pajėgų atitraukimas.“
„Matome palydovines nuotraukas, darytas dienas po dienos. Rusija kursto etninę įtampą rytų Ukrainoje ir provokuoja neramumus. Rusija taip pat naudoja savo karinę galią, diktuodama, jog Ukraina turėtų tapti federacine neutralia valstybe. Tai sprendimas, kurį gali priimti tik Ukraina kaip suvereni valstybė“, – pridūrė jis.
Generalinis sekretorius sakė, kad Aljansas neaptarinėja šios krizės galimų karinių sprendinių ir kad turi būti kliaujamasi diplomatija.
Anksčiau šią savaitę A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO peržiūri 1997 metų sutartį dėl santykių su Rusija pagrindų ir vėlesnę 2002 metų Romos deklaraciją.
Tų dokumentų nuostatos iki šiol skatino Aljansą susilaikyti nuo nuolatinio savo pajėgų dislokavimo prie jo naujai prisijungusiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Tikimasi, kad Aljanso užsienio reikalų ministrai sprendimą dėl tų dokumentų priims birželį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
