Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) perspėjo, kad Rusijos intervencija Ukrainoje yra didžiausia grėsmė saugumui nuo Šaltojo karo, kurį ignoruoti 28 Aljanso narėms būtų pavojinga.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pažadėjo vieningai palaikyti Ukrainą dėl Rusijos veiksmų, ketvirtadienį paskelbę bendrą pranešimą dienraštyje „The Times“.
„Rusija suplėšė žaidimo taisyklių knygą savo neteisėta, savavališka Krymo aneksija, o jos kariai Ukrainos teritorijoje kelia grėsmę ir silpnina suverenią valstybę“, – sakoma lyderių straipsnyje.
„Turėtume palaikyti Ukrainos teisę pačiai nustatyti savo demokratinę ateitį ir tęsti mūsų pastangas stiprinant Ukrainos pajėgumus“, – pridūrė jie.
Siekdami pabrėžti palaikymą Kijevui, lyderiai susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per NATO ir Ukrainos tarybos, įkurtos 1997 metais, kai Kijevas tapo Aljanso partneriu, posėdyje.
Prieš oficialią viršūnių susitikimo pradžią 10 val. 45 min. Grinvičo (13 val. 45 min. Lietuvos) laiku D.Cameronas pakvietė surengti P.Porošenkos derybas su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir JAV lyderiais.
Tas susitikimas „pasiųs aiškų signalą apie jų palaikymą Ukrainos suverenumui, taip pat kad Rusijai tenka pareiga deeskaluoti padėtį“, sakė vienas šaltinis Britanijos vyriausybėje.
Putino taikos planas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį užbėgo už akių NATO susitikimui, paskelbęs septynių punktų taikos Ukrainoje planą, pagal kurį paliaubos turėtų būti paskelbtos penktadienį – tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga (ES), kaip prognozuojama, paskelbs papildomas griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.
V.Putinas kreipėsi į abi konflikto puses, ragindamas sudėti ginklus po beveik penkis mėnesius trukusių kautynių, per kurias žuvo apie 2 600 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Kremliaus lyderį kurstant šį konfliktą ir siekiant susigrąžinti teritorijas, kurias anksčiau kontroliavo sovietinė ir carinė Rusija.
P.Porošenka sakė, kad dėl septynių punktų taikos plano buvo sutarta per jo pokalbį telefonu su V.Putinu.
Tačiau Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nedelsdamas atmetė V.Putiną, sakydamas, kad jis tėra naujausias „mėginimas apdumti akis tarptautinei bendruomenei“.
Vėl sustiprėjusius sukilėlius taip pat gali būti sunku įtikinti sudėti ginklus, kai jie iškovojo virtinę svarbių pergalių su numanoma Rusijos karių pagalba. Per tą kontrpuolimą Ukrainos vyriausybės pajėgos faktiškai prarado kontrolę daugelyje anksčiau iš separatistų atkovotų teritorijų.
Susiklosčius šiai nerimą keliančiai padėčiai, NATO viršūnių susitikimo pagrindiniu akcentu taps sprendimas suformuoti naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarys „kelis tūkstančiai karių“. Tokias pajėgas būtų galima dislokuoti „vos per kelias dienas“, iškilus bet kokioms naujoms grėsmėms, nurodė A.F.Rasmussenas.
Labiau pastebimas NATO dalyvavimas
Tai lems „labai pastebimą NATO dalyvavimą Rytuose, kol tai bus reikalinga“, sakė Aljanso vadovas. Tokiu žingsniu siekiama suteikti pasitikėjimo sunerimusiems sąjungininkams, tokiems kaip Lenkija ir Baltijos šalys.
Šios pajėgos bus rotuojamos Rytų Europoje, o ne dislokuojamos nuolat – tai atitiktų esminę nuostatą 1997 metais sudarytame susitarime dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, užfiksavusiame Europos sienas pasibaigus Šaltajam karui ir draudžiančiame naudoti jėgą, siekiant jas pakeisti.
NATO sako, kad Rusija aneksuodama Ukrainai priklausantį Krymą šių metų kovą, pažeidė tą susitarimą, todėl Aljansas įšaldė beveik visą bendradarbiavimą su Maskva. Tačiau A.F.Rasmussenas tvirtino, kad pats NATO laikysis tos sutarties.
Jeigu šis susitarimas būtų atmestas, gali iš naujo atsiverti netikrumas, kuris, kaip daugelis manė, pasibaigė kartu su Šaltuoju kariu, o toks scenarijus kelia nerimą Vakarų šalims.
2008 metais NATO siūlė Ukrainai visateisę narystę, kai Rusija įsitraukė į trumpą karą su Gruzija. Tačiau 2010 metais tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kurį palaikė Kremlius, nusprendė, kad jo šalis laikysis neprisijungimo prie karinių blokų politikos.
Tačiau A.Jaceniukas praeitą savaitę pareiškė prašysiantis parlamento palaikyti pastangas siekti NATO narystės. Toks žingsnis suerzintų Rusiją, prašiusią Ukrainą likti neutralia.
B.Obama trečiadienį ragino NATO pasiųsti „nedviprasmišką palaikymo žinią“ Kijevui, o Lenkija paskelbė, kad vėliau šį mėnesį Ukrainoje vyks dvejos bendros karinės pratybos su Aljanso ir regiono šalių pajėgomis, kuriose taip pat dalyvaus JAV kariai.
NATO viršūnių susitikimo, kuriame laukiama 60 pasaulio lyderių, antroji diena gali tapti ypač dideliu išbandymu.
Aljansas taip pat yra patekęs į keblią padėtį dėl Afganistano, kuriame vėliau šiais metais turėtų baigti ilgiausiai per NATO istoriją trukusią kovinę misiją. Abejojama, ar atsakomybę už saugumą toje šalyje pavyks sklandžiai perduoti vietos vyriausybei, nes prezidento rinkimuose neišaiškėjo nugalėtojo.
NATO taip pat teks spręsti ilgametę nepakankamo finansavimo problemą.
Praeitais metais Jungtinės Valstijos gynybai išleido apie 640 mlrd. dolerių, o šios lėšos sudarė beveik 75 proc. NATO karinių išlaidų. Vašingtonas tikisi, kad ši našta ateityje turėtų būti sąžiningiau paskirstoma tarp Aljanso narių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
