NASA kosminis aparatas „Cassini“ penktadienį baigė 20 metų trukusią misiją, pakeitusią mūsų požiūrį į gyvybę kitose Saulės sistemos vietose, ir išnyko Saturno atmosferoje.
Ši legendinė misija, anot mokslininkų, atskleidė mums beveik viską, ką mes dabar žinome apie Saturną ir pakeitė mūsų mąstymo apie gyvybę kitur Saulės sistemoje pobūdį.
Baigtas 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis „Cassini“ projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Aparatas nėrė į Saturno atmosferą 75 tūkst. mylių (120,7 tūkst. km) per val. greičiu.
„Kosminio aparato signalas nutrūko“, – pranešė „Cassini“ misijos vadovas Earlas Maize'as (Erlas Meizas) NASA reaktyvinių variklių laboratorijoje.
„Tikiuosi, kad visi jūs labai didžiuojatės šiuo nuostabiu pasiekimu, – tarė jis savo kolegoms misijos vadavietėje. – Ši misija neįtikėtina, neįtikėtinas erdvėlaivis, ir jūs visi esat neįtikėtina komanda“.
„Cassini“ misija baigėsi 7 val. 55 min. vietos (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku, kai įvyko paskutinis kontaktas su Žeme. Leidimasis į Saturno atmosferą, prasidėjo maždaug pusantros valandos anksčiau, nes tiek laiko prireikė signalui pasiekti Žemę.
Savo galą žieduotoje, tolimiausioje plika akimi nuo Žemės matomoje planetoje „Cassini“ pasitiko išeikvojęs visą kurą ir įveikęs apie 7,9 mlrd. km kelią. Jis, kaip planuota, sudegė Staturno atmosferoje, kad nepadarytų žalos šios planetos mėnuliams Titanui ir Enceladui, kuriuose tikimasi ateityje aptikti gyvybės formų.
„Esama tarptautinių sutarčių, reikalaujančių, kad mes negalime tiesiog palikti atitarnavusį erdvėlaivį orbitoje aplink prebiotinių mėnulių turinčias planetas kaip Saturnas“, – sakė E.Maize'as.
Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.
Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini (Džovanį Domeniką Kasinį), kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis mėnulius ir tarpą tarp žiedų.
Atradimai
1997-aisiais iš Kanaveralo kyšulio Floridoje startavęs „Cassini“ septynerius metus skrido prie Saturno, o paskui 13 metų skriejo orbita aplink šią planetą.
Per šį laiką jis atrado dar šešis Saturno mėnulius, trimačių struktūrų, iškilusių virš Saturno žiedų, ir gigantišką audrą, kuri planetoje siautė beveik metus.
6,7 m ilgio ir 4 m pločio erdvėlaivis taip pat atrado trykštančių šaltų geizerių Saturno palydove Encelade ir nykių ežerų iš angliavandenilių etano bei metano Titane, didžiausiame Saturno palydove.
2005 metais „Cassini“ paleido zondą „Huygens“, kuris nusileido ant Titano. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks nusileidimas išorinėje Saulės sistemos dalyje ant dangaus kūno už asteroidų žiedo.
„Huygens“ buvo bendras Europos kosmoso agentūros (ESA), Italijos kosmoso agentūros ir NASA projektas.
„Ši misija pakeitė mūsų įsivaizdavimą apie tai, kur už mūsų Žemės ribų galėjo atsirasti gyvybė“, – sakė Londono universiteto koledžo (UCL) „Mullard“ kosmoso mokslų laboratorijos Planetų mokslų grupės vadovas Andrew Coatesas (Endrius Koutsas).
„Kaip ir Marsas išorinių planetų palydovai, kaip Enceladas, Europa ir net Titanas, dabar yra pagrindiniai pretendentai į nežemiškos gyvybės (vietas). Mes visiškai perrašėme vadovėlius apie Saturną“, – pridūrė jis.
„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“. Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos mėnulio Titano.
Viena „Cassini“ projekto mokslininkų, Linda Spilker, prilygino šią misiją maratonui.
„Trylika metų mes bėgome mokslinių atradimų maratoną, dabar esame paskutinėje atkarpoje“, – sakė ji penktadienio rytą.
Aštuoni iš 12 mokslinių prietaisų tebebuvo įjungti, paskutinę akimirką rinkdami duomenis, prieš pat kosminiam aparatui suyrant kaip meteorui, pažymėjo L.Spilker.
„Į Saturną mes įskridome giliau negu bet kada anksčiau, – pridūrė ji. – Kažin kiek mokslo daktaro disertacijų galėtų būti per tas paskutines duomenų rinkimo sekundes?“
Maždaug 4 tūkst. mokslinių straipsnių buvo pagrįsti duomenimis iš šios misijos, sakė Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas (Metjus Ouvensas).
Net ir „Cassini“ krytis į nebūtį pateiks daugiau duomenų – apie Saturno atmosferos sudėtį.
„Be abejo, mokslininkai dar daug metų analizuos informaciją iš jo paskutinės ... kelionės į Saturno atmosferą“, – sakė M.Owensas.
