Vygantas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prezidentas Vladimiras Putinas supaprastino Rusijos pilietybės teikimo sąlygas, kad ją lengviau gautų Krymo rusai. Bet ne tik. Visi asmenys, gyvenantys buvusios Rusijos imperijos ribose, galės per tris mėnesius gauti pilietybę, patvirtinę, kad namie kalba rusiškai ir atsisakę turimos pilietybės.
Tuo metu kitas šalis – Maskva – kritikuoja, kad pilietybei suteikti kelia reikalavimą mokėti jų kalbą. Viena iš tokių – Estija. Jos mieste – Narvoje – beveik visi gyventojai rusakalbiai, ir tik mažiau kaip pusė – Estijos piliečiai. Tačiau norinčių prisijungti prie Rusijos – rasti sunku.
Šviesa iš Rytų – ši Narvos elektrinė Estijai tiekia beveik visą energiją. Joje dirbantis Vladimiras Aleksejevas gimė Rusijoje, bet 43 metus gyvena Estijoje. Ką mano apie viliones prisijungti prie Rusijos, rėžia tiesiai.
„Prašau atleisti, bet man atrodo, apie referendumą nepadoru net kalbėti. Manau, nėra jokios referendumo būtinybės“, – teigė V. Aleksejevas.
Tačiau 1993 m. Narvos taryba norėjo surengti referendumą, pripažintą nekonstituciniu, ir būsimasis Rusijos prezidentas V. Putinas, pasak naujienų agentūros „Bloomberg“, irmąkart įsitraukė į autonomijos iniciatyvą. Tiesa, tuomet jis tarpininkavo, kad kitapus Narvos upės susitelkę kazokai – kuriuos separatistai ir dabar, kaip nuožmius tvarkdarius, pasitelkę ir Kryme, ir Rytų Ukrainoje – nekirstų Estijos sienos.
Dvi Stalino trėmimų bangos – 1941 m. ir 1949 m. ir bombardavimas 1944 m. paliko estišką Narvą pustuštę. Sovietų valdžia estams grįžti neleido. Dabar 97 procentai gyventojų – rusai. Daugiau kaip trečdalis – Rusijos piliečiai, 16 procentų neturi pilietybės. Jai gauti – reikia mokėti kalbą ir išmanyti konstituciją.
Didžiausioje pasaulio, didžiausioje Rusijos imperijos, didžiausioje Sovietų Estijos tekstilės įmonėje kadaise dirbo 12 tūkstančių žmonių. Sovietų Sąjungos žlugimas Narvos bendruomenę vėl pakeitė.
„Kas norėjo, tas išvažiavo. Iki 1991 m. Narvoje gyveno 85 tūkstančiai, o dabar – 63. Geriau gyventi, kai nėra sienos. Tai svarbiausia. Tiesiog svajojame, kad visada padėtis keistųsi, kad Rusija ir Estija neturėtų sienos, kaip Šengeno zonoje“, – sakė Narvos Rusijos piliečių sąjungos vadovas Genadijus Filipovas.
Miesto meras pripažįsta, kad dalis rusų gyvena Rusijos informacinėje erdvėje, bet, ar sektų Krymo pavyzdžiu, net klausimas įžeidžia.
„Visiškai ne! Apie tai diskutavau su savo rusų draugais, ir visų nuomonė aiški: mes iš esmės skiriamės nuo Ukrainos. Narva yra Estijos dalis“, – teigė Narvos meras Eduardas Eastas.
Gyvenimas Narvoje gerėja, nedarbas mažas, o Rusijos tikrovę Estijos rusai mato iš arti – Narvos ir Ivangorodo tvirtoves pusę tūkstantmečio skiria 400 metrų. Tačiau tai – išties mažas atstumas ir Rusijai, jei ji aktyviau imtųsi savo propagandos pastangų. Antai Sovietų Sąjungos pergalės dienos, gegužės 9 d. – Estija visad laukia neramiai. Šiemet nerimas ypač didelis.
