Užsienio politikoje N. Nazarbajevas yra nuoseklus eurazijinės integracijos entuziastas, nusprendęs kurti su Rusija Eurazijos sąjungą. Pažymėtina, kad ekonominiai Kazachstano stojimo į Muitų sąjungą rezultatai yra nevienareikšmiai. N. Nazarbajevas negalėjo nesuprasti, kad šis projektas pirmiausia yra naudingas neoimperines ambicijas puoselėjančiai Rusijai ir jos verslui, o savo šalį jis tiesiog įmeta į laukinės konkurencijos jūrą, kurioje, kaip rodo praktika, nacionalinės įmonės turi išgyventi arba yra priverstos išnykti. Kitaip tariant, protingiau būtų išlaukti ir nerizikuoti, bet Kazachstano prezidentas nusprendė įgyvendinti savo geopolitinę viziją, kol dar tai gali. Todėl V. Putinui jis yra sąjungininkas, kurį reikia branginti kaip brangiausią deimantą. Kartu Kazachstanas palaiko gerus santykius su JAV, Europa ir Kinija (Vakarai, žinoma, laiko N. Nazarbajevą autoritariniu vadovu, bet toks „minkštas“ autoritarizmas juos tenkina). Todėl ir jiems ne tas pats, kas bus toliau.
Trumpai sakant, visiems būtų patogu, jei dabartinis Kazachstano lyderis būtų nemirtingas, bet bėda ta, kad amžinai gyventi neįmanoma. Todėl prieš kurį laiką prasidėjo kalbos apie būtinybę Elbasy rimtai susimąstyti dėl įpėdinio, kad valdžios perdavimo procesas įvyktų sklandžiai ir valdymo sistema (interesų grupės) spėtų prisitaikyti prie naujo lyderio prižiūrint senajam. Tačiau aiškumo dėl to daugiau neatsirado. Kaip pažymėjo žinomas Kazachstano politologas Dosymas Satpajevas, „Įpėdiniu gali tapti bet kas. Viskas priklauso nuo to, kaip ir kada išeis iš politikos pirmasis prezidentas. Todėl „tamsiųjų arkliukų“ atsiradimo niekas neatmeta. Tačiau visa problema ta, kad dauguma elito atstovų, kurie vertinami kaip galimi įpėdiniai, yra vienokių ar kitokių įtakos grupių nariai. Atitinkamai egzistuoja grėsmė, kad atėję į valdžią jie iškels jų interesus aukščiau valstybinių.“
Ilgą laiką vienu iš realiausių pretendentų į N. Nazarbajevo įpėdinio vaidmenį lyg ir buvo jo žentas T. Kulibajevas. Pažymėtina, kad neseniai jis buvo perrinktas „Gazprom“ direktorių tarybos nariu, o tai rodo Maskvos palankumą šiam Kazachstano politikui. Tačiau jo pozicijas gerokai pakirto Žanaozeno istorija, po kurios jis prarado pelningą Nacionalinės gerovės fondo vadovo postą, o tai galėjo įkvėpti jo potencialius konkurentus dėl valdžios. Pavyzdžiui, buvusį Kazachstano ministrą pirmininką Karimą Masimovą. Tačiau 2012 m. pabaigoje jis buvo priverstas pasitraukti iš pareigų ir pereiti į prezidento administraciją. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką Kazachstane įgauna Nacionalinio saugumo komitetas ir jo vadovas N. Abykajevas. Antrame šių metų ketvirtyje šalies tyrimų centras „Strategija“ apklausė vietinius ekspertus, norėdamas sužinoti, kas Kazachstane šiandien yra autoritetingiausias, efektyviausias ir perspektyviausias politinis veikėjas. Tai štai, N. Abykajevas užėmė apklausoje pirmą vietą, taip pat ir todėl, kad jo iniciatyva buvo sukurtas Antiteroristinis centras, kuris turėtų tapti įtakingu vidinės politinės kovos įrankiu. Tačiau šis saugumietis yra jau palyginti senas (jam 65 metai) ir geriausiu atveju taps reikšmingu įpėdinio ramsčiu kare dėl valdžios. Yra dar charizmatiškas Astanos meras I. Tasmagambetovas ir N. Nazarbajevo duktė Dariga, aktyviai dalyvaujanti valdžios partijos „Nur Otan“ veikloje, bet jų buvimas galimų įpėdinių sąraše tik patvirtina, kad pretendentų – visas būrys, bet nė vienas gali netikti.
Logiška būtų manyti, kad sosto paveldėtoju turėtų tapti N. Nazarbajevo šeimos atstovas (tarkim, Dariga). Kita vertus, tai gali labai nepatikti įtakingiausioms interesų grupėms. Tada reikalingas kas nors iš šalies, bet tokiu atveju nėra garantijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis netaps grėsme tai pačiai šeimai, nes nieko jai neskolingas. Opozicionierius R. Alijevas mano taip: „Ne Kazachstano piliečiai rinks naują prezidentą, tai nuspręs Nazarbajevų šeimos taryba: pats Nursultanas Abiševičius, jo trečioji žmona Asel, dukros – labiau Dariga, mažiau – Dinara ir Alija. Sūnėnai – Kairatas Satybaldy/Nazarbajevas. Toliau –Timūras Kulibajevas. Iš giminaičių ir draugų – Nurtajus Abykajevas, Umbetovas, Jesimovas (Serikas Umbetovas – parlamento deputatas, anksčiau valdęs prezidento turtą; Achmetžanas Jesimovas – Almatos meras).“ Kartu R. Alijevas pažymėjo: „Nazarbajevas labai priklauso nuo Putino ir Rusijos žiniasklaidos.“
Ir štai neseniai vėl pradėtame leisti Kazachstano opoziciniame laikraštyje „Assandi-Times“ pasirodė sensacingas straipsnis (respublika-kz.info). Jame tvirtinama, kad šaltinis Kazachstano prezidento administracijoje pranešė, jog N. Nazarbajevas suderino su Rusijos vadovu savo įpėdinio kandidatūrą. Tai jo sūnėnas Samatas Abišas, kuris šiuo metu yra Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas. Tariamai V. Putinas pasakė kolegai, kad atėjo metas pasirinkti naują Kazachstano prezidentą ir trauktis. N. Nazarbajevas neprieštaravo, tačiau šiek tiek nustebino Kremliaus šeimininką savo pasirinkimu. Galiausiai V. Putinas sutiko, greičiausiai tikėdamasis, kad su jaunu, nepatyrusiu politiku jam bus lengviau stumti į priekį Eurazijos sąjungos projektą, nors už jo nugaros ir stovės dėdė. Toliau, kaip teigė laikraščio šaltinis, šių metų gruodžio mėnesį N. Nazarbajevas pasitraukia ir valstybės vadovu laikinai tampa parlamento pirmininkas (juo padarys N. Abykajevą). Vėliau „Nur Otan“ iškelia S. Abišą ir sausio mėnesį prezidento rinkimai tampa paprastu formalumu.
Šiaip visa tai atrodo gana keista ir netikėta, bet patvirtina „juodojo arkliuko“ versiją. Kartu vadovu tampa jaunas šeimos atstovas, už kurio stovės valdžios partija ir ištikimasis N. Abykajevas, neleisiantis nepatenkintiems triukšmauti (jeigu jie apskritai spės kaip nors organizuotis). Pagyvensim – pamatysim.
