Vienas naujausių integracinių procesų, vykstančių Lietuvos ir ES pašonėje yra Muitų Sąjungos (MS) – Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kazachstano Respublikos bendros ekonominės ir politinės integracijos struktūros – įkūrimas.
Nors vieningos MS erdvės sukūrimo susitarimai įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., šios sąjungos ištakos glūdi dar XX a. pabaigoje. Subyrėjus SSRS, jos vieningos ekonominės erdvės šalininkas Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas teigė, kad buvusios SSRS šalys turi vienytis ekonomiškai ir politiškai. Nors ir buvo įsteigta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), ji nei politiniu, nei ekonominiu požiūriu nebuvo efektyvi organizacija, todėl 1995 m. buvo pradėta diskutuoti dėl naujos ekonominio pobūdžio bendrijos – Muitų Sąjungos – įsteigimo.
MS lokomotyvas – Rusijos Federacija ir Vladimiras Putinas. Jam tapus prezidentu 2000 m. buvo pristatyta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcija, kuri numatė šalies užsienio politikos veiklos kryptis. Analizuojant šią koncepciją galima išskirti svarbiausius valstybės tikslus ir siekius. Pirma, Rusija dėl savo geopolitinės padėties Eurazijos kontinente turi prisiimti atsakomybę užtikrinant saugumą pasauliniu ir regioniniu lygiu. Antra, Rusija palaiko gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Trečia, šalis turi skatinti sąžiningą tarptautinės prekybos sistemą, dalyvauti tarptautinėse ekonominėse organizacijose.
Analizuojant svarbiausius 2000 m. RF užsienio politikos koncepcijos teiginius išryškėja, kad tarptautinės ekonominės ir politinės organizacijos Eurazijos kontinente yra esminis Kremliaus užsienio politikos tikslas. Kitaip tariant, XX a. pradžioje Rusijos Federacija siekė dominuoti Eurazijos kontinente per regionines ekonomines ir politines sąjungas. Tuomet svarbiausia regioninė organizacija buvo Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. NVS šalių blokas 2000 m. užsienio politikos koncepcijoje buvo nurodytas kaip vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos prioritetų. Dokumente teigiama: „Rusija skiria ypatingą dėmesį plėtoti strateginę partnerystę su NVS šalimis.“ Tačiau NVS taip ir netapo efektyvia regionine bendrija, todėl Rusijos Federacijai reikėjo naujos regioninės organizacijos, kuri padėtų įgyvendinti Kremliaus ekonominius, politinius ir geopolitinius tikslus. Šiems siekiams įgyvendinti ir buvo įkurta Muitų Sąjunga.
Tai, kad Muitų Sąjunga yra Kremliaus užsienio politikos prioritetas, atskleidžiama Rusijos Federacijos 2008 m. užsienio politikos koncepcijoje, kuri pakeitė 2000 m. koncepciją.
Svarbiausi D. Medvedevo pasirašytos 2008 m. užsienio politikos koncepcijos bruožai yra šie: pirma, Rusijos Federacija įvardijama kaip vienas įtakingiausių šiuolaikinio pasaulio tarptautinės politikos centrų. Antra, kaip vienas iš Rusijos užsienio politikos prioritetų akcentuojamas NVS regionas. Rusija aktyviai skatina ir kitų regioninių ekonominių ir finansinių organizacijų kūrimąsi, sutelkdama dėmesį į organizacijų ir institucijų, kurios skatina integracijos procesus NVS erdvėje, veiklą, o Kaspijos ir Juodosios jūrų regionai įvardijami kaip Rusijos įtakos zonos. Trečia, nurodomas siekis sukurti Muitų Sąjungą ir Vieningąją ekonominę erdvę (VEE), kurią sudarytų Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija, plėtoti Eurazijos ekonominę bendriją (EurAzEs). Analizuojant 2008 m. koncepciją galima pastebėti, kad joje Rusijos Federacijos siekiai ir tikslai nurodomi konkrečiau. Visų pirma Rusija įvardijama kaip vienas iš pasaulio galios centrų, kaip Eurazijos kontinento lyderė. Antra, koncepcijoje NVS kaip tarpvalstybinė organizacija praranda esmę, tapdama svarbi ne kaip regioninė organizacija, o kaip geografinis apibrėžimas, nurodantis Kremliaus įtakos zoną. Trečia, Maskva konkrečiai nurodo, kad MS ir jos glaudesnė integracija yra vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos tikslų. 2000 m. koncepcijoje buvo sakoma, jog Rusija siekia dalyvauti tarptautinėse ekonominėse organizacijose, tačiau konkrečios struktūros nebuvo nurodytos. 2008 m. dokumente konkrečiai ir aiškiai įvardijama, kokioms regioninėms ekonominėms ir politinėms bendrijoms plėtoti ir vystyti bus skiriamas dėmesys: Muitų Sąjungos–Vieningosios ekonominės erdvės organizacijos plėtrai, Eurazijos ekonominės bendrijos kūrimui ir t. t. Taigi, Rusijos Federacijos 2008 m. užsienio politikos koncepcija atskleidžia, kokią politiką NVS narių atžvilgiu siekia vykdyti ši šalis.
Šių metų gegužės 7 d. V. Putinas pasirašė dekretą „Dėl Rusijos Federacijos užsienio politikos kurso įgyvendinimo priemonių“. Šis dekretas – tai pirmas žingsnis link naujos užsienio politikos koncepcijos sukūrimo. Neabejojama, kad būsimoje Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijoje Muitų Sąjungos ir Vieningosios ekonominės erdvės tolimesnė ir glaudesnė integracija, kitaip tariant, Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES) sukūrimas, bus vienas iš kertinių dokumento punktų.
2009 m. lapkričio 28 d. pasirašyta D. Medvedevo, N. Nazarbajevo ir A. Lukašenkos sutartis dėl vieningosios Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų erdvės sukūrimo, tapusi apie 40-ties ankstesnių tarpvalstybinių susitarimų apibendrinimu. Ji ir laikoma MS sukūrimo sutartimi. 2012 m. sausio 1 d. Muitų Sąjunga transformavosi į Vieningąją ekonominę minėtų valstybių erdvę. Kitaip tariant, žvelgiant į tarptautinės prekybos liberalizacijos modelius, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų Sąjunga peraugo į bendrąją šių valstybių rinką. Priminkime, kad muitų sąjungos teorinis modelis yra valstybių, tarp kurių vyksta laisva prekyba, panaikinami muitų tarifai ir netarifiniai barjerai prekėms ir paslaugoms judėti, sąjunga. Taip pat taikomi vienodi eksporto/importo tarifai iš trečiųjų šalių. Šalys turi vieningą muitų kodeksą, kuris nustato tarifus tarp muitų sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. Taigi, Muitų Sąjungą (ir tolesnę jos fazę – VEE) galima laikyti vidutinio lygio integraciniu modeliu.
Bendroji rinka – tai muitų sąjungos gilesnis integracinis modelis, kai tarp valstybių yra užtikrinamos keturios laisvės: laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas be jokių suvaržymų. Bendroji rinka – tai gilios regioninės ekonominės integracijos modelis. Tačiau šiandieninę Vieningąją ekonominę erdvę galima laikyti ne vien ekonominiu, bet ir politiniu ar geopolitiniu valstybių dariniu. Visų pirma dėl to, kad VEE kaip tikrai efektyvi organizacija pradės veikti tik 2015 metais. Nors šiuo metu VEE ir laikoma įsteigta, visos keturios laisvės joje dar nėra įgyvendintos. VEE pasiektas integracijos lygis nėra užbaigtas: de jure organizacija lyg ir priskiriama prie bendrosios rinkos, tačiau de facto – tai muitų sąjunga su tam tikrais bendrosios rinkos principais. Todėl VEE reikėtų laikyti labiau Maskvos bandymu išlaikyti posovietines valstybes savo įtakos zonoje, o ne ekonominės naudos siekimo instrumentu.
Visa tai patvirtina ir numanomi Kremliaus ateities tikslai. Nors VEE dar nėra pasiekusi savo galutinės integracijos stotelės –visiško keturių laisvių įgyvendinimo, Maskva jau planuoja ir kuria Eurazijos Ekonominę Sąjungą. Kitaip tariant, Rusijos Federacija siekia įkurti sąjungą, kurioje galiotų giliausios regioninės prekybos integracijos principai. Ekonominė sąjunga – tai galiojantys bendrosios rinkos principai (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas), taip pat bendra sąjungos šalių valiuta. Rusijos Federacija siekia įkurti tokią šalių sąjungą, kuri turėtų bendrus rinkos principus ir vieningą valiutą – rublį. Tiek prezidentas V. Putinas, tiek buvęs šalies vadovas ir dabartinis ministras pirmininkas D. Medvedevas teigė, kad Eurazijos Ekonominė Sąjunga bus įsteigta 2015 metais. Žvelgiant į šiuos Kremliaus siekius, akivaizdu, jog Maskva turi ambicingų planų, tačiau ar jie bus įgyvendinti, labiau priklauso ne nuo Rusijos Federacijos norų, o nuo pasaulio makroekonominės padėties.
Maskva, plėtodama regionines organizacijas, siekia įgyti didesnį tarptautinį svorį, būti lydere Eurazijos kontinente. Žvelgiant į istorines tendencijas, galima pastebėti, kad Rusijai stiprėjant politiškai ir ekonomiškai vasalinių valstybių geopolitinis subjektiškumas mažėja (arba jos visiškai pajungiamos Rusijos interesams –pavyzdžiui, Baltarusija). Taip pat galimas ir atvirkštinis variantas: kai geopolitinį centrą (Maskvą) ištinka krizė, Rusijos įtakos objektų savarankiškumas didėja. Kitaip sakant, esant gerai ekonominei padėčiai Rusija pajėgi vykdyti savo geopolitinius sumanymus, tačiau kai šalies ekonomika pašlyja, geopolitiniai sumanymai yra atidedami. Tai patvirtina ir MS idėjos įgyvendinimo periodas – net 15 metų. Kilusios dvi ekonominės krizės (1998 ir 2009 m.) privertė Rusiją kuriam laikui atidėti realios MS veiklos įgyvendinimą. Žvelgiant į šiandieninę Rusijos Federacijos ekonominę padėtį galima konstatuoti, kad ji yra priklausoma nuo pasaulio makroekonominių rodiklių ir energetinių resursų kainų. Šiemetinis Rusijos biudžetas sudarytas numatant, kad vidutinė naftos kaina pasaulio rinkose bus 115 JAV dolerių už barelį. Tačiau pagrindinės Maskvos prekybos partnerės Europos Sąjungos ekonomiką gaubia tamsūs debesys, o skalūnų dujų paieškos vyksta pilnu tempu, tai verčia abejoti, ar Kremliui pavyks įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Taip pat vertėtų prisiminti ir V. Putino rinkiminius pažadus, kuriuose teigiame, jog Rusijoje didės socialinės išmokos, kils pragyvenimo lygis. Apskaičiuota, kad norėdamas įgyvendinti V. Putino pažadus Kremlius socialinėms išmokoms iki 2018 m. turės skirti 340 mlrd. JAV dolerių. Kitaip tariant, jei V. Putinas norės tesėti rinkimų pažadus, Kremlius turės skirti daugiau dėmesio šalies vidaus problemoms spręsti, o ne siekiams įgyvendinti geopolitinius sumanymus Eurazijos kontinente. Galiausiai, Rusija po ilgų ir varginančių derybų prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Nors prieš įkuriant MS V. Putinas ir deklaravo, kad prie PPO Rusija prisijungtų ne kaip atskira šalis, o kartu su Muitų Sąjungos valstybėmis, kaip matome, nacionaliniai interesai vis dėlto nusvėrė bendrus regioninius interesus.
Reziumuojant MS šalių ekonominės ir politinės integracijos ateities perspektyvas reikėtų pasakyti, kad teorinis muitų sąjungos ekonominės integracijos lygis yra vidutinis, tai šiuo metu yra pasiekta ir įgyvendinta. Bendroji rinka (VEE) – tai gili prekybos liberalizacijos integracija, kurios ir siekia MS šalys, tačiau šiandieninė situacija tokia, jog šalių juridinės bazės yra per daug skirtingos ir jas būtina tobulinti, kad būtų įgyvendintos keturios laisvės. Galiausiai, kad būtų pasiekta maksimali ekonominė integracija ir įkurta Eurazijos Ekonominė Sąjunga, šalių ekonominės galimybės turėtų supanašėti. Nors Rusijos ir Kazachstano ekonominis pajėgumas (BVP per capita) ir yra panašus, Baltarusija nuo jų gerokai atsilieka, todėl siekiant įvesti vieningą valiutą jai reikėtų gerokai pasitempti. Baltarusijos ekonominis potencialas (bent jau kol kas) palyginti žemas, o visas šalies ekonominis augimas priklauso nuo didžiojo brolio malonės, vadinasi, Baltarusijos ekonomika augs tiek, kiek norės Rusija ir V. Putinas. Pasaulinės ekonomikos nestabilumas gali turėti skaudžių pasekmių Rusijos Federacijos ekonomikai, tai savaime pablogintų ir Baltarusijos situaciją. Ekonominiai sunkumai glaudesnę politinę ir ekonominę MS integraciją nukeltų dar kelerius metus į priekį. Kitas opus klausimas – tai artėjanti politinio elito kartų kaita Kazachstane. N. Nazarbajevo amžius – 72 metai, neišvengiamai artėja laikas, kai šioje šalyje įvyks valdančiojo elito pokyčiai. Kyla klausimas, ar N. Nazarbajevą pakeitęs politikas bus ištikimas Maskvai ir puoselės vieningos Eurazijos idėjas.
Taigi, tolimesnis MS vystymasis daugiausia priklauso nuo ekonominių veiksnių. Jeigu Rusijos Federacijos ekonominė padėtis bus gera, politinė ir ekonominė integracija nesustos. Tačiau jeigu Rusiją ištiks ekonominis krachas, MS integracija sustotų, o per tą laikotarpį, kol Kremlius vėl įgytų ekonominį pagreitį, gali pakisti ir Kazachstano Respublikos užsienio politikos vektorius.
Vaidotas Šernius
