Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus.
Dėl ko buvo sutarta:
– stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę. Tai turėtų padėti kovoti su prekeivių žmonėmis gaujomis. Tačiau kol kas nepavyksta sutarti dėl tokių centrų įrengimo Šiaurės Afrikos šalyse. Pavyzdžiui, Marokas iškart atmetė tokį ES šalių pasiūlymą, o ir pačioje Europoje abejojama, ar tose šalyse įkurti centrai netaps žmonių kankinimo ar susidorojimo vieta. – daugiau investuoti į Afrikos žemyną, kad kontinentas greičiau pasiektų tokį ekonominį lygį, jog žmonės neieškotų geresnio gyvenimo Europoje – peržiūrėti ES migracijos politiką, įskaitant ir dabar galiojantį Dublino susitarimą, pagal kurį migranto prieglobsčio klausimą privalo svarstyti ta ES šalis, į kurią jis ir atvyko.
„Kontrolės centrų“ įkūrimas
Europos Sąjungos valstybėse bus įkurti „kontrolės centrai“, kuriuose bus laikomi atvykstantys migrantai kol bus nustatyta, kur juos perkelti. Tuo pačiu pažymima, kad „kontrolės centrai“ bus kuriami šalyse-savanorėse, o tie migrantai, kuriems nebus nustatyta pagrindo suteikti prieglobsčio, bus grąžint atgal.
Taip pat priimtas švelnesnis nei anksčiau sprendimas dėl migrantų perskirstymo. Nebeliko kalbų apie priverstinį perkėlimą, dabar liko tik galimybė perkelti į tas šalis „kurios sutiks priimti“.
Šis politinis sprendimas buvo pasiektas po kelias savaites trukusios dramos Viduržemio jūroje, kur ES valstybės negalėjo pasidalinti, kam priimti gelbėtojų Libijos pakrantėje surinktus Afrikos migrantus.
Šiais metais į Europą atvyko apie 56 tūkst. migrantų, 2015-aisiais jų buvo daugiau nei milijonas.
Kur centrai bus statomi?
Tai, turbūt, lieka esminiu neatsakytu klausimu, į kurį aiškaus atsakymo ES vadovai nepateikė. Oficialiai yra teigiama, kad bus vadovaujamasi savanoriškumo principu. Toks sprendimas iš esmės yra labai aptakus ir neaišku, ką iš esmės keičia, nes ir dabar migrantus priima tos šalys, kurios su tuo sutinka. Pavyzdžiui, italams atsisakius praėjusią savaitę įsileisti 600 migrantų gabenantį laivą, tai sutiko padaryti Ispanija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo paskelbė, kad specialūs centrai bus įrengti tose ES šalyse, į kurias migrantai pirmiausiai.
„Mes pasiekėme teisingą atsakomybės ir solidarumo balansą“, – pareiškė jis.
Nelegalių migrantų skaičius ES nukrito 96 proc., palyginus su 2015-aisiais metais, kuomet jų atvyko daugiausiai.
Italija – šalis, kuri vis dar susiduria su masinės migracijos srautų problema, daugiausiai ten vykstančių iš Afrikos – grasino vetuoti bet kokį ES lyderių sprendimą dėl migrantų, jeigu nebus atsižvelgta į jų interesus.
„Po šio ES susitikimo, Europa tampa labiau atsakinga ir siūlo daugiau solidarumo, – pareiškė italų premjeras Giuseppe Conte. – Šiandien Italija nebėra vieniša“.
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad dar „reikia daug padaryti, kad būtų pašalinti nesutarimai“.
Migrantų kalėjimai?
Yra keli dalykai, dėl kurių Italijos atstovai jaučiasi pasiekę mažas pergales. Susitikimo metu buvo įtraukta nuostata, kad migrantus Viduržemio jūroje „susirenkantys“ gelbėtojų laivai gerbtų tarptautinę teisę. Tai galimai reiškia, kad pagaliau bus atsižvelgta į italų pasipiktinimą kai šalia kitų Viduržemio jūros pakrantės valstybių surinkti migrantai būdavo „pristatomi“ į Italiją.
Kitas jų pasiekimas – uždarų, saugių „pereinamųjų centrų“ migrantams kūrimas ES teritorijoje. Kai kurie ES atstovai tikina, kad tai suteiks galimybę lengviau išsiųsti atgal tuos, kuriems prieglobstis nebus suteiktas ir neleis jiems nepastebėtai išvykti toliau į ES šalis. Kiti jau dabar tai skelbia „migrantų kalėjimais“.
