2020 metais viename iš milijoninių Rusijos miestų 21 metų Sergejus Bokovas baigė koledžą, tapo diplomuotu elektriku ir gavo šaukimą į kariuomenę atlikti privalomąją karo tarnybą. Iki to laiko Rusijoje jauniems žmonėms, turintiems ne žemesnį nei vidurinį profesinį išsilavinimą, buvo siūloma sudaryti sutartį su Gynybos ministerija ir tarnauti ne metus, o dvejus, tačiau su atlyginimu ir poilsio dienomis.
„Pasirašiau sutartį, nes yra daugiau pliusų, patogiau tarnauti ir buvo įdomu profesionaliau pažinti kariuomenę, suprasti karinį amatą“, – BBC pasakoja Bokovas. 2020 metų pabaigoje jis iš gimtojo miesto išvyko į artimiausią padalinį dirbti elektriku.
23 metų Bokovas dabar savo tarnybą ten prisimena su nostalgija: „Jei atvirai, po to, ką išgyvenau, man atrodo, kad ten gyvenau nuostabiai“.
Taikos metu karinė tarnyba yra kasdienybė: technikos tikrinimas ir priežiūra, teritorijos valymas, ginklų priežiūra.
BBC: Ar jie tave ko nors kariško išmokė?
Sergejus: Mano asmeninė nuomonė – man neužteko išdėstytų žinių. Per metus mokykloje ar kolegijoje studentas išmoksta daug naujo, o metai kariuomenėje, kalbant apie mokymą, praeina beveik be pėdsakų. Labai mažai įdomių užsiėmimų. Mano padalinyje buvo mažai naudingos veiklos.
BBC: Ar buvo kažkas, kas galėtų praversti kare?
Sergejus: Na, šaudymas, šaudymas iš karinės technikos.
Žadėjo pratybas
2021-ųjų lapkritį, kai Bokovui liko vieneri metai sutartinės tarnybos, daliniuose pradėta kalbėti, kad visi kariškiai sausį vyks į komandiruotę – į Voronežą ir Belgorodą. Kodėl – nepatikslino. Tada mums pradėjo aiškinti, kad tai bus pratybos – prisimena Bokovas.
Prieš Naujuosius, profesines mokyklas neseniai baigusių kariškių artimieji per televiziją klausėsi politikų, kurie tikino, kad karo nebus – ir ėmė klausinėti savo vyrų, brolių ir sūnų, kur jie važiuoja ir kodėl ten važiuoja tokiais skaičiais.
„Tada jie liepė mums pranešti savo šeimoms, kad dalyvaujame pratybose „PSojuznaja rešimost – 2022". Matote, jie net sugalvojo pratybų pavadinimą... Bet masinių pratybų nebuvo. Jie mus gražiai apgavo", – dėstė jis.
Naujuosius 2022 metus Bokovas pasitiko namuose, o sausio 23 dieną kariniame ešelone išvyko į pietinius Černozemo regiono miestus. Vasario 1 d., išlipo iš traukinio. Po poros dešimčių kilometrų jie įrengė lauko stovyklą: atvyko, pasistatė palapines ir pradėjo gyventi miške.
,,Atvažiavome kaip į savo namus"
Didelėse M-30 modelio karinėse palapinėse – daugiau nei 40 kvadratinių metrų – miegojo 20 žmonių.
„Sąlygos buvo patogios. Prieš karą viskas buvo gerai. Neturėjome jokių įtarimų, kad tai ne pratybos, – sako Bokovas. – Didelė lauko stovykla. Ginklų saugykla, bet nebuvo tokio dalyko, kad mums juos kažkas išduodavo į rankas“.
Kariškiai nieko nedarė – laukė, „kai kas nors prasidės“. Jie ten apsigyveno, saugojo stovyklą. Pasak Bokovo, jie erzino mažo miestelio gyventojus: „Ten turbūt visus nervinome, – juokiasi Bokovas. – Eidavome į parduotuves, blaškėmės visokiuose pramogų kompleksuose.“
Trys savaitės stovėjome ir laukėme. Vasario 23 d., pasak Bokovo, vadai pasakė: „Judame arčiau sienos, į kitą stovyklą“. „Žinias stebėjome, bet niekas netikėjo, kad tai nutiks. Vadai liepė pasakyti šeimoms, kad važiuojame į naują stovyklą, kurioje nebus mobiliojo ryšio“, – prisiminė jis. Vadai paėmė jų telefonus.
Vasario 24-osios naktį Bokovas pabudo, sėdo su kolegomis į BMP ir išvažiavo. Jis tik po kelių valandų suprato patekęs į Ukrainos teritoriją – palei kelią pradėjo matytis ženklai ukrainiečių kalba.
„Kiek suprantu, sieną kirtome ne per postą, o per kažkokius miškus. Todėl ne iš karto supratome, kur esame. Važiavome kolonos viduje, buvo blogas matomumas, tamsa", – pasakojo jis.
Bokovas teigia, kad rusų karo belaisvių populiari frazė „Mes važiavome į pratybas, bet atsidūrėme kare“ nėra bandymas teisintis ar meluoti. Viskas taip ir buvo, sako jis.
„Žinoma, sulaukėme reakcijos... Ar tikrai ten nuvažiavome? Niekas nenorėjo tikėti, kad vyks karas. Mes atvažiavome kaip į savo namus. Tą akimirką nepasigirdo nė vieno šūvio, mes netikėjome iki paskutiniųjų. Prisiminėme, kad pratybos vadinosi „Sąjungininkai“, ir galvojome, kad jos vyksta ne tik kartu su Baltarusija, bet ir kartu su Ukraina“, – kalbėjo Sergejus.
„Mes tiesiog važiavome kolonoje, tarsi į paradą“, – pridūrė.
Galiausiai supratęs, kad Rusijos pajėgos užpuolė Ukrainą, o rusai atvyko ne į pratybas, Sergėjus sako atsisakęs karą tęsti bei pasidžiaugė tuo, kad toks jo sprendimas buvo priimtas „be skandalo“. Kalbėdamas su BBC jis jau buvo daugiau kaip savaitę savo namuose. Veikiausiai jo sprendimą paveikė ir tai, kad kiek anksčiau jis yra dirbęs viename Navalno rėmėjų štabe ir jau žinojo, kad ne su visais sprendimais būtina iškart sutikti.
