Daugiau nei pusšimtį gyvybių nusinešusi prekybos centro griūtis Rygoje – signalas Lietuvai, per pastaruosius keletą metų priauginusiai statinių, suręstų pagal du svarbiausius kriterijus: pigiai ir greitai.
„Bendra statinių projektavimo ir statybų techninės priežiūros kokybė Lietuvoje yra tragiška“, – atviras Almantas Stankūnas, tarptautinės projektavimo ir konsultavimo bendrovės AECOM direktorius Lietuvai.
Civilizuotose šalyse galioja nustatytas ir nediskutuotinas protingos kainos kriterijus už statybų paslaugas. Lietuvoje, pasak A. Stankūno, statybų įkainiai dažnai atsiduria už sveiko proto ribų.
„Vakarų Europoje galioja nuostata, kad projektavimo paslaugų kaina siekti apie 6–8 proc. visos statybų vertės. Lietuvoje iki ekonominės krizės ji buvo 5–6 proc. Dabar būna labai įdomių projektų, kur tarkim 2,5 proc. jau laikoma labai palanki kaina. O yra objektų, kurių projektui išleista vos 1 proc. visos statybų vertės. Teko matyti ir statybų priežiūros tokių įkainių, kokių nepakanka netgi padengti kuro sąnaudoms vykti į objektą. Apie kokią priežiūrą tada gali būti kalbama? Man nesuvokiama, kodėl Lietuvoje neegzistuoja kainų protingumo kriterijus, kodėl užsakovai realiai nevertina, ar įmanoma tokią paslaugą atlikti kokybiškai už minimalią kainą“, – stebisi A. Stankūnas.
Anot jo, norint įvertinti statybos projekto riziką, pirmiausia reikia pasidomėti, kas projektavo, kas prižiūrėjo statybos darbus ir kiek visa tai kainavo.
„Yra labai daug atvejų, kai užmokestis toks, kad akivaizdu, jog profesionalūs specialistai dirbti negali. Arba jei dirba profesionalai, jie užduotims atlikti laiko skiria daug mažiau nei derėtų, nes kitaip tiesiog bankrutuotų“, – lietuvišką statybų verslo modelį pateikia A. Stankūnas.
Rinką sureguliuotų draudikai
Specialisto nuomone, situacijai statybų rinkoje sureguliuoti vien kontrolės ir valstybės priežiūros nepakanka. Jis įsitikinęs, kad veiksmingas būtų draudimo kompanijų įsikišimas.
„Draudimo kompanija pati atliktų nepriklausomą vertinimą, nes rizikuotų savo pinigais. Jei draudikams kyla abejonių, jie gali atsisakyti išduoti draudimą arba labai stipriai pakelti draudimo kainą“, – kontrolės būdą mato A. Stankūnas.
Tačiau šiuo metu galioja neprotingi reikalavimai privalomajam draudimui –projekto draudimo minimali suma tesiekia 150 tūkst. Lt.
„Ką ji reiškia? Nei apdengs nuostolių, kokių gali patirti užsakovas ar trečiosios šalys, nei dėl tokios sumos draudimo įmonė rūpinsis apdraustojo patikimumu. Statybų priežiūros privalomasis draudimas atsirado irgi visiškai neseniai ir suma yra lygiai tokia pati – 150 tūkst. Lt vienam projektui. Valdininkai teisinasi, kad ir taip nėra draudėjų, kurie sutiktų drausti, bet tai signalizuoja, kad draudimo kompanijos mūsų statybų rinką mato kaip rizikingą“, – racionalumo pasigenda A. Stankūnas.
Dempinguojantys pasiūlymai ir toli už sveiko proto ribų sumažintos statybų kainos – lietuviškos statybų rinkos variklis, verčiantis statybininkus arba užmerkti akis ir negalvoti apie kokybę, arba trauktis.
„Kiekvienas savininkas nori, kad būtų kuo pigiau pastatyta. Mūsų įmonė žemiau protingos kainos nenusileidžia, todėl ne visus projektus ir laimime. Daryti darbą blogai arba nusikalstamai nekokybiškai nenorime. Kartais mes būname stumiami priimti tokius sprendimus, bet tada atsisakome“, – tvirtina Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.
Anot jo, valstybiniams objektams privalomos Viešųjų pirkimų procedūros irgi ydingos, nes renkantis rangovą svarbiausiu kriterijumi laikoma mažiausia pasiūlyta kaina. Pasak D. Gesevičiaus, tai veda į statybos darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, taip pat broką, atsirandantį per garantinį laikotarpį. „Tai ydinga praktika ir ją reikia nedelsiant keisti“, – mano PST vadovas.
Lietuva per žingsnį nuo tragedijos
Kad ir kaip makabriškai skambėtų, bet Latvijos nelaimė gali būti stabdys Lietuvos įstatymų leidėjams, nusiteikusiems dar labiau liberalizuoti statybų rinką ir net tokių objektų kaip prekybos centrų ar visuomeninių pastatų statybas patikėti kone saviveiklininkams.
Atsitiktinumas, o gal lemtis, kad vos savaitę iki tragedijos Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) nusiuntė kreipimąsi į šalies ministrą pirmininką, teisingumo ministrą, Seimo Aplinkosaugos komitetą prašydama sustabdyti Aplinkos ministerijos užmojus dar labiau sušvelninti Statybų įstatymą.
„Aplinkos ministerija rengia Statybos įstatymo liberalizavimo projektą, tai yra stengiasi išplėsti ribas, kad statybų daugėtų. Latvija panašiu keliu žengė prieš metus, jau tiek laiko Latvijoje statybų vadovams neprivaloma atestuotis. Kyla klausimas, ar užteks sąmoningumo ir kompetencijos tokiems neatestuotiems statybų vadovams“, – svarsto asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Aplinkos ministerijos flirtas su statybininkais, D. Gedvilo nuomone, kelia grėsmę, kad ir Lietuvoje gali įvykti tokia pati tragedija, kokią šiomis dienomis išgyvena Ryga.
Šiuos nuogąstavimus asociacijai didina Aplinkos ministerijos parengtas ir spalio 25-ąją įsigaliojęs naujasis statybos techninis reglamentas. Asociacija kategoriškai jam prieštarauja.
Statybos – saviveiklininkų rankose
Pagal naująjį reglamentą į ypatingos paskirties statinių sąrašą nebeįtraukti visuomenės poreikiams naudojami statiniai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių.
Svarbus tampa tik pastato aukštis – ypatingais nuo šiol laikomi siekiantieji daugiau nei 30 metrų. Vadinasi, žemesni pastatai – prekybos centrai ar net vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės – nebepripažįstami ypatingaisiais.
Ypatingos paskirties statinio visi projektai turi būti įvertinami ekspertų, turinčių tam licencijas. O neypatingiesiems jokių vertinimų nereikia – pakanka suprojektuoti ir statyti.
Asociacija baiminasi, kad sušvelninus reikalavimus statybų sektoriuje aukso gyslą įžvelgs nepakankamai kvalifikuoti inžinieriai arba rinkoje laikinos statybinės organizacijos.
„Gydytojas, ką tik baigęs mokslus, negali iš karto operuoti, nuo studijų pradžios praeina 12-a metų, kol jam leidžiama savarankiškai dirbti. O pagal naująjį reglamentą gali statyti bet kas. Pavyzdžiui, bet kuris galite imtis statyti ne didesnį nei 30 metrų pastatą. Aplinkos ministerija nori, kad atsakomybę neštų pats užsakovas arba statytojas, tačiau Lietuvoje tam dar per anksti: visuomenės branda ir sąmoningumas dar nėra toks, kad išvengtume tokių nelaimių kaip Rygoje“, – įsitikinęs D. Gedvilas.
Statybų rinkos banginiams nerimą kelia ir naujajame reglamente numatytas gerokai didesnis atstumas tarp statinio atramų. Ankstesniame tarp atramos taškų atstumas negalėjo būti didesnis nei 12 metrų, o dabar – 18 arba net 24 m, jei naudojamos konstrukcijos, kurios rinkai teikiamos kaip statybų produktai.
„Kitaip tariant, jeigu konstrukcijos pagamintos kokioje nors įmonėje, tarp atramos taškų gali būti net iki 24 metrų. Sunku įsivaizduoti, kad tokius statinius projektuoti ir statyti bus leidžiama neatlikus ekspertizės – ką ant tų konstrukcijų užkabins, niekam neberūpi. Tokiam pastatui gresia subyrėti kaip kortų nameliui“, – prognozuoja D. Gesevičius.
Pareigūnai užsimerkė už kyšius
Šiuo metu didžiausias statybininkų prievaizdas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo Gintauto Valkūno teigimu, statinio tinkamumą vertina komisija, sudaryta iš įvairių sričių – priešgaisrinės saugos, projektavimo ir kitų – specialistų. Tačiau galutinį parašą ant statybos darbų baigimo akto suraito inspekcijos žmogus.
G. Valkūnas pripažįsta, kad retas atvejis, kai komisija pastatytame objekte neranda trūkumų, tačiau šie ištaisomi labai operatyviai.
„Termino, per kiek laiko ištaisyti trūkumus, nėra, gali nors ir metus tvarkytis, bet paprastai užtenka mėnesio. Visos pusės suinteresuotos, kad pastatas būtų greičiau priduotas: rangovui reikia pinigų, o užsakovas nori pradėti veiklą“, – teigė G. Valkūnas.
Tragediją išgyvenančioje Latvijoje statybų priežiūra nuo 2009-ųjų sutelkta privačiose rankose. Po prekybos centro Rygoje griūties imta kalbėti, kad šias funkcijas derėtų sugrąžinti valstybei.
Lietuva turi pavyzdžių, įrodančių, kad valstybės kontrolė irgi gali būti tik akių dūmimas.
2010-aisiais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už piktnaudžiavimą tarnyba nuteisė buvusį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotoją Zenoną Praniauską. Jam buvo atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Pareigūnas į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad pavaldiniui, Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos specialistui, atostogų metu nurodė pasirašyti Panevėžio prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ priešgaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, nors žinojo, kad objekte padaryta esminių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų, yra nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos.
Objektą tikrinęs inspektorius šio akto nebuvo pasirašęs, nes žinojo, kad projekte numatytas automatinės adresinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas bei neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų.
Tyrimo metu liudytojais apklausti PAGD direktoriaus pavaduotojo pavaldiniai prisipažino vykdę viršininko nurodymus, nes bijoję pakenkti savo karjerai.
Z. Praniauskas – ne vienintelis nuteistas pareigūnas. Dar 2006-aisiais Specialiųjų tyrimų tarnyba išaiškino neteisėtą sistemą, veikusią tarp verslininkų ir priešgaisrinės priežiūros pareigūnų priimant eksploatuoti įvairius objektus. Verslininkai mokėdavo pinigus už tai, kad neteisėtai būtų pasirašyti darbų priėmimo aktai ir objektas pripažintas tinkamu. Į korupcijos voratinklį patekę pareigūnai buvo nuteisti piniginėmis baudomis arba neteko teisės kurį laiką dirbti valstybės tarnyboje.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Dariaus Marciuškos teigimu, iš bendrovės „Ogmios centras“ Panevėžio „Babiloną I“ perpirkusi užsienio kompanija į priešgaisrinę saugą investavo didžiulę sumą ir ši jau atitinka Europos Sąjungos standartus.
Tikrins neperspėję
Šiomis dienomis didieji prekybos centrai sulauks Priešgaisrinės priežiūros inspektorių desanto. Reaguodamas į tragediją Latvijoje, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui atlikti patikrinimus, kaip masinėse žmonių susibūrimo vietose laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių.
Vien Panevėžyje numatyta patikrinti 22 objektus.
Pasak D. Marciuškos, šie statiniai patikrinami kasmet. Ar priešgaisrinės saugos inspektoriai randa pažeidimų?
„Didelių pažeidimų nebūna. Gal dėl to, kad apie planinį patikrinimą privalome objekto šeimininkus informuoti prieš dešimt dienų“, – teigė D. Marciuška.
Šį kartą, anot jo, inspektoriai ateis neperspėję.
„Statybinių dalykų neišmanome ir jų netikrinsime. Vertinsime evakuacijos kelius, aktyviąsias gaisrinės saugos priemones: signalizaciją, gesintuvus, vandentiekį, dūmų šalinimo sistemas“, – vardijo D. Marciuška. Patikrinimo rezultatai ministerijai turės būti pateikti jau šį ketvirtadienį.
Vis dėlto Rygos tragedija parodė, kad net ir idealiai veikianti priešgaisrinė gelbėjimo sistema nuo nelaimės gali neišgelbėti – prieš prekybos centro griūtį suveikus signalizacijai žmonės nebuvo evakuoti. Lietuvoje tokių istorijų išvengta. Prekybos centrų gesinti ne kartą lėkę ugniagesiai gelbėtojai negali atsistebėti lietuvių drąsa, kai net evakuojami iš pastatų veržiasi ne išėjimo link, o prie lentynų. Kai 2009-aisiais Vilniaus „Akropolyje“ nuo prisikaupusių riebalų vienos kavinės dūmtraukyje kilo gaisras, ugniagesiams teko kai kuriuos lankytojus kone per prievartą vesti lauk.
Panevėžio ugniagesiams per pastaruosius keletą metų teko porą kartų skubėti gesinti užsiliepsnojusio vienos iš „Maximos“ parduotuvių stogo. Abu kartus ugnis įsiplieskė atliekant stogo remonto darbus. Pasak D. Marciuškos, abu kartus ir darbuotojai, ir pirkėjai iš pastato buvo evakuoti laiku.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
