Portalas „EuroNews“ skelbia, kad 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, metinė infliacija ES svyravo nuo 0,9 proc. iki 7,3 proc. Didžiausia infliacija tarp ES narių buvo Rumunijoje – 7,3 proc., po jos sekė Estija (5 proc.), Kroatija (4,8 proc.) ir Lenkija (4,5 proc.).
Danijoje ir Italijoje užfiksuota mažiausia metinė infliacija – 0,9 proc. Po jų sekė Latvija, Lietuva ir Suomija – 1,1 %.
Iš kitų ES didžiojo ketverto šalių infliacijos lygis buvo didesnis už ES vidurkį Ispanijoje (3,5 proc.) ir Prancūzijoje (3,4 proc.), o Vokietijoje (3,1 proc.) – toks pat kaip ir ES. Jungtinėje Karalystėje infliacija buvo 4,2 proc.
Palyginti su gruodžiu – metinė infliacija sumažėjo 15 ES šalių, vienoje išliko nepakitusi, o 11 padidėjo.
Maisto produktai nebrangsta
Sausį neperdirbtų maisto produktų infliacija buvo 6,9 proc., o vasarį ji sumažėjo iki 2,2 proc. Tai gali būti gera žinia, ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes realioji maisto produktų infliacija, t. y. maisto produktų infliacijos lygis, iš kurio atimama bendroji infliacija, jiems daro didžiulį spaudimą.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų infliacija euro zonoje buvo 5,4 proc., todėl sausį realioji maisto produktų infliacija euro zonoje siekė 2,8 proc.
Infliacija ES palaipsniui ir nuosekliai mažėja nuo 2022 m. spalį pasiekto aukščiausio lygio – 11,5 proc. 2024 m. sausį metinė infliacija ES krito iki 3,1 proc.
Tai buvo ryškus kontrastas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai infliacija siekė 10 proc.
Tuo pat metu euro zonos metinė infliacija 2024 m. sausį buvo 2,8 proc., t. y. gerokai mažesnė negu 2023 m. sausį kada infliacija siekė 8,6 proc.
Kainos kyla lėtai
Mažėjanti infliacija rodo, kad vartojimo kainos didėja lėčiau negu anksčiau, nors jos vis dar kyla. Neigiama infliacija, arba defliacija, būna tada, kai kainos ekonomikoje mažėja. Pavyzdžiui, sausį energetikos kainos ES buvo mažesnės negu prieš metus.
Kovo 1 d. paskelbtas išankstinis Eurostato įvertis rodo, kad vasarį metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 2,6 proc., palyginti su 2,8 proc. sausį. Tačiau ji vis dar viršija Europos centrinio banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslinę infliaciją.
Infliacijos lygis, matuojamas suderintu vartojimo kainų indeksu (SVKI), Europoje labai skiriasi. Nors daugumoje ES šalių buvo pastebėtas jos atšalimas, nė vienoje iš jų sausio infliacijos rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, nebuvo neigiamas. Eurostato vasario vertinimais, tokio mažėjimo požymių kol kas nematyti nė vienoje šalyje.
Karas ir pandemija
Didžiausią per pastaruosius keturis dešimtmečius lygį infliacija pasiekė 2022 m. spalį.
Po COVID-19 pandemijos, kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2023 m. ataskaita, smarkiai išaugo vartojimo kainos. Kainos pradėjo augti 2021 m. dėl spartaus atsigavimo po pandemijos ir susijusių tiekimo grandinės trikdžių.
Rusijos invazija į Ukrainą taip pat vėl paskatino infliacijos didėjimą, o dėl jos poveikio energijos kainos 2022 m. spalį infliacija pasiekė 40 metų nematytą lygį.
100 proc. viršijanti infliacija
Visose penkiose šalyse, apie kurias Eurostatas pateikė duomenis, metinė infliacija buvo didesnė nei ES.
Turkija buvo ypatingai išsiskirianti šalis, kurioje infliacija siekė 64,9 proc. Tiesą sakant, opozicinės partijos ir buvęs „TurkStat's“ vadovas teigia, kad oficialiais infliacijos duomenimis buvo manipuliuojama. Nepriklausoma Infliacijos tyrimų grupė (ENAG) nustatė, kad metinė vartotojų infliacija yra 129 proc..
Ekonominis aktyvumas spartės 2024 m.
Vasario viduryje paskelbtoje Europos Komisijos 2024 m. žiemos ekonominių prognozių ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. ekonominis aktyvumas ES turėtų pamažu spartėti. Taip pat tikimasi, kad vartotojai išleis daugiau. Toliau mažėjant infliacijai, didės realusis darbo užmokestis. Mažėjanti infliacija padės suvaldyti kylančias maisto produktų kainas.
