„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.
„Kalbu žemyne, kuris yra nukentėjęs nuo kolonijinio imperializmo“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice'u Talonu.
„Rusija yra viena iš paskutinių imperinių kolonijinių galybių“, nes ji nusprendė „įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus“, – sakė jis.
Vasario 24 dieną Rusijos pajėgoms įžengus į Ukrainą prasidėjo karas, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.
Per trijų dienų kelionę Afrikoje E. Macronas lankosi Kamerūne, Benine ir Bisau Gvinėjoje.
Antradienį viešėdamas Kamerūne jis pareiškė, kad Prancūzijos kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai " atverti, ir paprašė istorikų nušviesti to laikotarpio „skaudžius momentus“.
Iki šalies nepriklausomybės 1960 metais Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus.
Dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) partijos šalininkų žuvo, patekę į prancūzų kolonistų kariuomenės ir pirmojo po nepriklausomybės atgavimo prezidento Ahmadou Ahidjo rankas.
