Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.
10 jo metų liūdnai pagarsėjusiuose Rusijos kalėjimuose, nuo Sibiro iki Karelijos, tapo žmogaus teisių erozijos V.Putino Rusijoje simboliu ir smarkiai pakenkė Rusijos įvaizdžiui užsienyje.
Dėl 550 mln. dolerių ieškinio neturėdamas galimybių grįžti į Rusiją, 50 metų M.Chodorkovskis per savo pirmą viešą pasirodymą Berlyne sakė, kad dirbs dėl savo šalies ateities ir kitų politinių kalinių paleidimo.
Kaip žmogus, kuris pastarąjį dešimtmetį kentė negailestingą Rusijos kalėjimų kasdienybę ir du kartus buvo nuteistas už nusikaltimus, kurių, kaip teigia, nepadarė, jis parodė neįtikėtinai mažai kartėlio.
Galbūt sekdamas tokių buvusių kalinių kaip Mahatma Gandhi (Mahatma Gandis) ir Nelsonas Mandela pavyzdžiu, jis neparodė pykčio savo Nemezidei V.Putinui ir atsisakė būti įtrauktas į kerštingas kalbas.
Kai kas spėjo, kad jis gali vaidinti tokį vaidmenį, kokį vaidino „Gulago archipelago“ autorius Aleksandras Solženicynas po savo prievartinės emigracijos iš Sovietų Sąjungos 1974 metais, kuri nesustabdė jo kampanijos dėl sąlygų buvusios SSRS kalėjimuose.
Nors vilkėjo nepriekaištingą verslo magnato stiliaus kostiumą, M.Chodorkovskis spinduliavo ramų disidento orumą ir pasitikėjimą. Tačiau jis sakė, jog dar per anksti planuoti, ką darys toliau.
„Galbūt keistokai skamba ... mūsų skubančiame pasaulyje, kad aš vos prieš 36 valandas pirmą kartą pasiekiau savo laisvę. Šiuo metu negalėjau kurti planų ateičiai“, - sakė jis.
Skrydis auštant korporacijos lėktuvu
M.Chodorkovskio, kaip naftos gigantės „Jukos“ - geriausiai valdytos rusų kompanijos - įkūrėjo ir vadovo, turtingas gyvenimas baigėsi auštant 2003 metų spalio 25 dieną.
Jo korporacijos lėktuvas nutūpė Sibiro mieste Novosibirske eiliniam degalų papildymui, jam skrendant į verslo susitikimą.
Ginkluoti saugumo tarnybos FST agentai įsiveržė į lėktuvą ir areštavo magnatą, pradėdami procesą, kuris po dvejų metų nulėmė jo aštuonerių metų kalėjimo bausmę dėl sukčiavimo ir vengimo mokėti mokesčius.
Per antrą teismo procesą, kurį kritikai vadina dar labiau abejotinu nei pirmąjį, M.Chodorkovskis vėl buvo nuteistas ir gavo antrą kalėjimo bausmę. Iš viso jis turėjo sėdėti 10 metų ir 10 mėnesių, o į laisvę turėjo išeiti 2014 metų rugpjūtį.
Per M.Chodorkovskio kalėjimo dešimtmetį Rusijos visuomenė pasikeitė taip, kad jis galėtų jos ir nebeatpažinti, jeigu kada nors grįžtų. Per tą laiką Rusijoje nepaprastai išaugo naudojimasis internetu ir ėmė rastis nauja vidurinė klasė.
Tačiau vienas dalykas nepasikeitė: valdžioje vis dar yra V.Putinas.
M.Chodorkovskio šalininkai seniai tvirtina, kad jam skirtos bausmės yra atpildas už drąsą finansuoti ir remti opoziciją V.Putinui pirmaisiais šio buvusio KGB agento valdymo metais.
„Per dešimt metų aš puikiausiai išmokau suprasti, kokius kas turi įgaliojimus ir kas priima sprendimus dėl manęs. Mano nuomone, sprendimus priima vienas žmogus. Visus tuos dešimt metų. Vienas žmogus. Visi kiti šių globalių sprendimų ribose gali pridėti penkias kapeikas ar atimti“, - sakė M.Chodorkovskis.
Mažai kas abejoja, kad M.Chodorkovskis smarkiai suerzino V.Putiną, - tai matyti ir televizijos nufilmuotoje konfrontacijoje Kremliuje 2003 metų vasario 19 dieną, kai šis oligarchas išdrįso mesti iššūkį prezidentui dėl pareigūnų korupcijos.
Vos kelios savaitės prieš M.Chodorkovskio 2010 metų nuosprendį V.Putinas pasirodymu per nacionalinę televiziją pasinaudojo kaip proga dar kartą pademonstruoti savo asmeninio bjaurėjimosi M.Chodorkovskiu mastą ir pareiškė, kad „vagis turi sėdėti už grotų“.
M.Chodorkovskis sakė, kad V.Putinas negali jausti žmogiškų emocijų, tik demonstruoja „meilę šunims“. Vis dėlto išėjęs į laisvę M.Chodorkovskis užsiminė apie kone artimus ryšius su Rusijos lyderiu.
"Mes su Vladimiru Vladimirovičiumi labai senai vienas kitą žinom. Mums nereikia kalbėti nereikalingų žodžių tam, kad galėtume gauti iš anksto suprantamą atsakymą ", - pažymėjo jis „The New Times“.
Gyvenimo darbas paleistas vėjais
Chemijos inžinierių šeimoje Maskvoje gimęs M.Chodorkovskis baigė chemijos inžinerijos studijas, o paskui studijavo ekonomiką. Teigiama, kad jis buvo aktyvus sovietinio Komjaunimo narys.
Dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, būdamas vos 26-erių, jis įsteigė banką „Menatep“, kuriuo vėliau pasinaudojo įsigydamas daugumą „Jukos“ akcijų.
„Jukos“ kontrolę jis perėmė per neaiškią privatizaciją, kai „saviškiai“ abejotinuose aukcionuose, kuriuos neretai organizuodavo patys, pigiai susišlavė Rusijos geriausią gamtinių išteklių turtą.
Tačiau M.Chodorkovskis investavo didžiules sumas atgal į „Jukos“, kuri tapo pirmąja didele Rusijos kompanija, įsivedusia tarptautinius sąskaitybos standartus ir ėmusia samdyti Vakaruose išsilavinimą įgijusius vadybininkus.
Po pirmojo nuosprendžio M.Chodorkovskiui pagrindinį „Jukos“ turtą per neaiškius aukcionus perėmė „Rosneft“, kuri iš antraeilės kompanijos virto pagrindine Rusijoje ir didžiausia pasaulyje naftos kompanija, kurios akcijos pardavinėjamos biržoje.
„Rosneft“ vadovauja vienas artimiausių V.Putino patikėtinių Igoris Sečinas, kuris, kaip daugelis įtaria, buvo vienas pagrindinių M.Chodorkovskio patraukimo atsakomybėn iniciatorių.
Po jo paleidimo I.Sečinas pareiškė komentarą, kurį daugelis įvertino kaip prastą pokštą, - jis sakė, kad „Rosneft“ galėtų pasiūlyti M.Chodorkovskiui darbą, bet šiuo metu visos vadovų vietos yra užimtos.
Chodorkovskis susitikimui su spauda pasirinko simbolinę Šaltojo karo sienos perėją
Į laisvę netikėtai išėjęs Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis savo pirmajai spaudos konferencijai Berlyne sekmadienį pasirinko simbolinę vietą – Šaltojo karo laikų sienos perėją tarp Rytų Berlyno ir Vakarų Berlyno.
Mieste, kurį Šaltojo karo siena dalijo beveik tris dešimtmečius, M.Chodorkovskis su spaudos atstovais susitiko prie buvusio patikrinimo posto „Charlie“, muziejuje, skirtame sėkmingiems pabėgimams iš komunistinio bloko.
Lauke stovi garsiojo ženklo „Jūs išvykstate iš amerikiečių sektoriaus“ kopija ir nebeegzistuojančios Berlyno sienos gabalas, o turistai fotografuojasi su aktoriais, vilkinčiais pasieniečių kostiumus.
Šią vietą, o ne didesnius, rimtesnius ir daug geriau tokio masto susidomėjimui pritaikytus spaudos centrus pasirinkęs buvęs naftos magnatas išreiškė dėkingumą tiems, kurie ilgą laiką siekė jo paleidimo.
Atvykęs iš prabangaus viešbučio „Adlon“ prie miesto Brandenburgo vartų, kuriame numeris gali kainuoti beveik 3 tūkst. eurų už naktį, 50 metų M.Chodorkovskis, kuris kažkada buvo turtingiausias Rusijos žmogus, vilkėjo nepriekaištingai pasiūtą kostiumą ir atrodė atsipalaidavęs.
Jis dažnai šypsodavosi, kantriai, net kiek droviai atsakinėjo į klausimus. Atrodė, kad jo netrikdė kartais triukšmingos scenos toje perpildytoje salėje.
Tačiau Ukrainoje gimusi 46 metų Alexandra Hildebrandt (Aleksandra Hildebrant), kuri vadovauja šiam privačiam muziejui, atrodė priblokšta žurnalistų spūsties.
Po pakartotinių bandymų įtikinti fotografus ir reporterius palikti koridorių, kad M.Chodorkovskis ir jo pagyvenę tėvai galėtų pasiekti salės priekį, ji pagrasino atšaukti spaudos konferenciją jai dar nė neprasidėjus. „Visus jus išmesiu lauk“, - šaukė ji.
Po kelių minučių dešimtys šalininkų, smalsuolių ir žurnalistais pasivadinusių žmonių bandė veržtis pro įėjimą, ir stotingi apsaugininkai turėjo juos jėga nustumti.
Keliems vis dėlto pavyko prasmukti ir rasti vietą salėje, kurioje buvo galima tik stovėti.
Nors dalyvauti galėjo tik akredituoti žurnalistai, salėje tarp jų buvo ir aktyvistų, kurie plojo įeinantiems M.Chodorkovskiui ir jo tėvams. Plojimai girdėjosi ir tada, kai M.Chodorkovskis paragino paleisti Ukrainos opozicijos politikę ir buvusią premjerę Juliją Tymošenko.
Vienas vyras vilkėjo marškinėlius su užrašu „Paleiskit Michailą Chodorkovskį“, kitas įteikė buvusiam kaliniui puokštę, o keli garsiai reiškė nepritarimą, kai A.Hildebrandt pasakė, kad ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusipelno padėkos už M.Chodorkovskio paleidimą.
Pirmą klausimą galėjo užduoti 22 metų Anastasija Rybačenko, Rusijos vyriausybės oponentė, kuri buvo apkaltinta ryšium su 2012 metų gegužės masiniu protestu prieš V.Putiną. Arešto ji išvengė tik todėl, kad tuo metu jos nebuvo Rusijoje.
Aiškiai apimta emocijų ji M.Chodorkovskio paklausė, kaip, remiantis jo „asmenine patirtimi“, kovoti už laisvę esant kalėjime.
M.Chodorkovskis sakė, kad ketina toliau siekti Rusijos kalėjime dar esančių „politinių kalinių“ paleidimo.
„Nereikėtų laikyti manęs simboliu to, kad Rusijoje nebeliko politinių kalinių, - sakė M.Chodorkovskis. - Norėčiau, kad laikytumėte mane simboliu to, kad pilietinės visuomenės pastangos gali nulemti paleidimą žmonių, kurių paleidimo niekas nesitikėjo, kai tikimybė atrodė tokia maža“.
M.Chodorkovskis kalbėjo rafinuota ir išraiškinga rusų kalba, labai atidžiai rinkosi žodžius ir atrodė pasiryžęs išsaugoti savo orumą nepaisydamas jokio galimo pykčio V.Putino atžvilgiu.
„Pragmatizmas nenumato tokių nepragmatiškų dalykų kaip kerštas, neapykanta ir taip toliau“, - kalbėjo buvęs magnatas, kurio žodžius vertėjai vertė į anglų ir vokiečių kalbas.
Jis atsisakė kalbėti apie savo ateities planus ir pažymėjo, kad turi vienus metus galiojančią Vokietijos vizą ir atvyko vos „prieš 36 valandas“.
Išeidamas jis trumpam stabtelėjo pasikalbėti su šalininkais, paspaudė jiems rankas ir pasirašė tiems, kas paprašė autografo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
