Tūkstančiai sostinės Minsko gyventojų šeštadienį dalyvavo demonstracijoje, opozicijos kandidatei į prezidentus Sviatlanai Cichanouskajai paprašius savo šalininkų savaitgalį surengti mitingą ir išlaikyti gyvą judėjimą, kuris kelia didžiausią iššūkį A. Lukašenkos valdžiai buvusioje sovietinėje šalyje.
Daug protestuotojų susirinko vietoje, kur pirmadienį žuvo 34 metų Aliaksandras Taraikovskis, protestuodamas prieš rinkimų rezultatus. Opozicija sako, jog jie buvo suklastoti, kad A. Lukašenka gautų dar vieną kadenciją.
Demonstrantai ten nešė gėles ir skanduodami „Ačiū!“ iškėlė pergalės ženklus. Policija laikėsi santūriai.
Daugelis rankose laikė susidorojimo metu sumuštų protestuotojų nuotraukas, o vienas vyras stovėjo vienais apatiniais, ant jo šlaunų, sėdmenų ir nugaros buvo matyti violetinės mėlynės.
Vėliau tūkstančiai žmonių protestavo prie Baltarusijos valstybinės televizijos būstinės, skųsdamiesi, kad jų laidos remia A. Lukašenką ir pateikia iškreiptą vaizdą apie protestus.
Iš pastato išėjo apie 100 darbuotojų, kurie prisijungė prie minios ir sakė, kad pirmadienį planuoja streikuoti.
„Kaip ir visi, mes reikalaujame laisvų rinkimų ir asmenų, sulaikytų per masinius protestus, paleidimo“, – sakė vienas darbuotojas Andrejus Jaroševičius.
Vėliau prie centro atvyko riaušių policija ir užblokavo įėjimą į pastatą.
Tolesni protestai
Sekmadienį opozicija planuoja dideles „Eitynes už laisvę“ centrinėmis Minsko gatvėmis.
Tuo metu valdžiai palanki visuomeninė organizacija „Belaja Rus“ paskelbė sekmadienį ketinanti surengti mitingą, kuriame dalyvaus žmonės, „palaikantys valstybinį kursą“ Baltarusijoje.
„Rytoj įvyks solidarumo mitingas. Visiškai taikus. Bus suburtos pajėgos, palaikančios valstybinį kursą. Į mitingą susirinks visi, kam rūpi Tėvynė, kurie nepritaria šalies padalijimui į dvi priešingas stovyklas. Apskritai, visa konstruktyvi Baltarusija yra su mumis“, – sakoma organizacijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Žiniasklaida savo ruožtu praneša, kad biudžetinių organizacijų darbuotojai yra verčiami dalyvauti šiame mitinge.
Pasak baltarusių portalo tut.by, skaitytojai iš įvairių regionų praneša, kad yra verčiami vykti į sostinę.
„Kai kuriems pavyksta atsisakyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet kitiems ne, nes gresia atleidimas. Žmonės bijo, kad gali būti įvykdyta provokacijų“, – rašo portalas.
„Visokeriopa pagalba saugumui užtikrinti“
Susidūręs su didžiausiu iššūkiu savo valdžiai nuo 1994 metų, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka paskambino į Maskvą ir šeštadienį telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu, perspėjęs, kad iškilusi „grėsmė ne tik Baltarusijai“.
Vėliau jis sakė kariuomenės vadams, kad Putinas pasiūlė „visokeriopą pagalbą Baltarusijos saugumui užtikrinti“.
Kremlius teigė, kad vadovai sutarė, jog Baltarusijos „problemos“ bus „greitai išspręstos“ ir sustiprinti šalių ryšiai.
A. Lukašenka taip pat nurodė perkelti iš Vitebsko į Gardiną desantininkų.
„Mes negalime ramiai stebėti to, kas vyksta šiose teritorijose (šalies vakaruose). Mūsų kariškiai taip pat nerimauja dėl šios problemos. Todėl, atsižvelgdamas į įtemptą padėtį vakariniame pasienyje, paprašysiu perkelti oro desantininkų brigadą iš Vitebsko į Gardiną“, – sekmadienį televizijos kanalo „Belarus 1“ eteryje sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka garsėja savo pastangomis kiršinti Rusiją su Europos Sąjunga, kai jam tai patogu, bet Baltarusija ekonomiškai smarkiai priklauso nuo Rusijos.
Rusija ir Baltarusija 1997 metais pasirašė susitarimą dėl sąjungos, kuriame numatomi glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai, bet vienos valstybės nesuformavo.
Per savo rinkimų kampaniją A. Lukašenka išsakė kritikos Rusijai, o Baltarusija sulaikė 33 Rusijos piliečius įtardama, kad jie prieš rinkimus planavo kurstyti neramumus.
Demonstruodamas geros valios gestą, A. Lukašenka penktadienį perdavė Rusijai sulaikytuosius Rusijos piliečius, išskyrus vieną, nepateikus jiems jokių kaltinimų.
Opozicijos protestuotojai pasmerkė A. Lukašenką dėl to, kad dabar jis siekia Maskvos pagalbos, ir teigė bijantys Rusijos intervencijos.
„Akivaizdu, kad mūsų prezidentas nebegali susitvarkyti su savo žmonėmis, jis siekia pagalbos rytuose“, – teigė 27 metų programuotojas Aleksejus Liničas.
„Jei Rusija įsikiš, tai bus blogiausia. Aš to tikrai bijau“, – sakė kraštovaizdžio dizainerė Olha Nesteruk.
Baltarusijos ambasadorius Slovakijoje išreiškė paramą protestuotojams
Baltarusijos ambasadorius Slovakijoje Iharis Liaščenia sekmadienį išreiškė paramą taikiems protestuotojams savo šalyje.
„Kaip ir visus baltarusius, mane pribloškė pasakojimai apie mano šalies piliečių kankinimus ir sumušimus. Vienoje iš mėlynių ir sumušimų jovalo nuotraukų [portale] tut.by atpažinome mano dukters bendraklasį, kuris tikrai niekada nebuvo rūpesčių kelėjas“, – kalbėjo ambasadorius vaizdo įraše, kurį gavo leidinio „Naša Niva“ redakcija.
Diplomatas pažymėjo, kad „šimtai mano tautiečių pajuto, kad nemažai teisėsaugos pareigūnų visiškai atgaivino NKVD tradicijas tolerantiškoje, europietiškoje XXI amžiaus Baltarusijoje“.
I. Liaščenia pareiškė, kad „Užsienio reikalų ministerija, kurios atstovai gina Baltarusijos interesus užsienyje, dažnai prilyginama jėgos struktūroms“.
„Silovikai“ stengiasi užkirsti kelią išorės kišimuisi į šalies vidaus reikalus“, – pridūrė jis.
„Aš solidarizuojuosi su tais, kurie dalyvaudami taikiose eitynėse išėjo į Baltarusijos miestų gatves, kad jų balsai būtų išgirsti. Aš, kaip kilęs iš Žodzino miesto, esu su jumis, „BelAZ“ ir Sunkiojo štampavimo gamyklos darbuotojai! Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad mano šalies ateitis bus grindžiama atsižvelgiant į visų visuomenės sluoksnių ir įvairių politinių jėgų atstovų pozicijas. Baltarusiai šią teisę iškovojo kentėdami“, – pabrėžė diplomatas.
I. Liaščenia yra vienas labiausiai patyrusių baltarusių diplomatų. Jis yra vadovavęs ambasadoms Egipte ir Izraelyje. 2002–2006 metais jis buvo prezidento padėjėjas užsienio politikos ir užsienio ekonomikos reikalų klausimais.
Ragina A. Lukašenką atsistatydinti
Viešėdamas Lenkijoje, kuri pasisiūlė veikti kaip tarpininkė, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo šeštadienį paragino A. Lukašenką „įtraukti pilietinę visuomenę“.
37-erių politikos naujokė S. Cichanouskaja, prezidento posto nusprendusi siekti, kai buvo įkalinti keli kiti opozicijos kandidatai, įskaitant jos vyrą, kaltina A. Lukašenką suklastojus balsavimą ir reikalauja jo atsistatydinti, kad būtų galima surengti naujus rinkimus.
65-erių A. Lukašenka, Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis 26 metus, teigia laimėjęs rinkimus su 80 proc. balsų.
S. Cichanouskaja antradienį išvyko iš šalies į kaimyninę Lietuvą, sąjungininkams tvirtinant, kad ji patyrė spaudimą iš valdžios.
Ji taip pat reikalauja, kad valdžios institucijos būtų patrauktos atsakomybėn už susidorojimą, kai policija protestuotojams išvaikyti naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir, bent vienu atveju, tikrus šovinius. Sulaikyta mažiausiai 6 700 žmonių, šimtai sužeista.
Pareigūnai patvirtino dvi mirtis per neramumus. Vienas jų, A. Taraikovskis, jų teigimu, žuvo, kai protesto metu jo rankose detonavo sprogstamasis įtaisas, o kitas vyras mirė sulaikytas pietrytiniame Gomelio mieste.
Sankcijos ir raginimai rengti naujus rinkimus
Penktadienį valdžia pradėjo šimtų areštuotų asmenų paleidimą. Daugelis jų dalijosi siaubingais pasakojimais apie sumušimus ir kankinimus.
Europos Sąjungos ministrai, reaguodami į susidorojimą po rinkimų, sutarė sudaryti sąrašą, kam Baltarusijoje bus taikomos naujos sankcijos.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė susidorojimą ir paragino surengti naujus rinkimus.
A. Lukašenka savo ruožtu demonstrantus vadino užsienio kontroliuojamomis „avimis“ ir „nusikalstamą praeitį turinčiais žmonėmis, kurie dabar yra bedarbiai“, ir nekart kaltino užsienio vyriausybes planavus jį išversti iš posto.
S. Cichanouskaja penktadienį paskelbė apie kuriamą Koordinavimo tarybą, siekiant užtikrinti valdžios perdavimą. Ji paprašė užsienio vyriausybių „padėti mums organizuoti dialogą su Baltarusijos valdžia“.
Ji pareikalavo valdžios išlaisvinti visus sulaikytus asmenis, pašalinti iš gatvių saugumo pajėgas ir pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos, kurie liepė susidoroti su protestuotojais.
