RESC direktorius, TSPMI doktorantas Linas Kojala sako, kad situacija yra visiškai neprognozuojama. Su tokia uždara ir agresyvia valstybe, kaip Šiaurės Korėja, pasaulis susidūrė pirmą kartą. Diplomatinės pastangos – labai ribotos, o karinių veiksmų kaina būtų milžiniška.
- Ko siekia Šiaurės Korėja savo nesiliaujančiais balistinių raketų bandymais?
- Jau kurį laiką Šiaurės Korėja siekia ištobulinti savo balistines raketas, kad jos būtų pajėgios nunešti branduolinį ginklą prie JAV krantų. Tokia yra šalies ilgalaikė strategija ir ji kelia didelį nerimą visam pasauliui. Nes jei visiškai neprognozuojamas vienvaldis diktatorinis režimas įgytų galimybę nunešti branduolinį ginklą prie Amerikos krantų, viso pasaulio stabilumas taptų gerokai mažesnis negu dabar.
- Kokia yra JAV strategija, kalbant apie Šiaurės Korėjos karinių pajėgumų didinimą?
- Amerika ne kartą kartojo, kad neatsisako galimybių panaudoti ir jėgą tam, kad sustabdytų šią Šiaurės Korėjos programą. Šiuo metu į regioną siunčiama smogiamoji grupė su atominiu lėktuvnešiu. Tai irgi yra signalas, kad Amerika pasiruošusi įvairiems scenarijams. Nors kartu sutinkama, kad jėgos panaudojimas tikrai nėra optimaliausias variantas. Tikimybė, kad kariniai veiksmai sustabdytų Šiaurės Korėjos branduolinę programą, nėra šimtaprocentinė.
- Stebint dabartinę įtampą, kiek realu, kad JAV imsis karinio atsako?
- Kai kalbame apie tokį aštrų konfliktą, apie tokį karinės galios sutelkimą regione ir tiek daug skirtingų interesų, negalime atmesti įvairių scenarijų. Išprovokuoti didesnį konfliktą gali provokacijos ir įvairios kitos aplinkybės. Todėl tas regionas šiuo metu yra pavojingiausias kartu su Sirija. Vis dėl to manau, kad kol kas karinio konflikto tikimybė nėra labai didelė. Vis dar kliaujamasi šiek tiek pagerėjusiais Amerikos ir Kinijos santykiais. Būtent Kinija yra pagrindinė šalis, kuri gali ekonominėmis priemonėmis spausti Šiaurės Korėją. Manau, kad bus ieškoma visų būtų išvengti karinio konflikto.
- Tai galima teigti, kad dabartiniu metu Šiaurės Korėjos agresija yra viena didžiausių grėsmių pasaulio saugumui?
- Neabejotinai taip. Ta šalis yra visiškai neprognozuojama, ginkluota iki ausų, turi branduolinį ginklą ir toliau vysto karinius pajėgumus. Iš vienos pusės Kinija, iš kitos – Rusija. Ir dar amerikiečių interesai regione. Tai daro situaciją labai įtemptą. Ko gero, blogiausias dalykas, kas gali nutikti, tai kokia nors klaida, sabotažas ar atsitiktinumas, kuris galėtų pajudinti domino kaladę ir pasėti tokį chaosą, kurio pasaulis dabar tikrai nenori matyti.
- Žiūrint iš šalies, atrodo, kad Šiaurės Korėja tik laido savo balistines raketas kairėn dešinėn ir su niekuo nesikalba. Ko šalis siekia, atsiribodama nuo diplomatijos ir demonstruodama raumenis?
- Teisingai, jie į nieką nežiūri ir tik daro, ką nori. Nes iš esmės jie suvokia, kad branduolinis ginklas yra vienintelis dabartinio diktatoriaus valdomo politinio režimo išlikimo garantas. Jei jie mojuos tuo branduoliniu ginklu visam pasauliui, tikimybė, kad bus bandoma nuversti šalies diktatorių, sumažės. Todėl Šiaurės Korėja deda visas įmanomas pastangas, kad tą galią turėtų. Situacija labai sudėtinga, nes jokios kitos spaudimo priemonės – nei diplomatinės, nei ekonominės sankcijos – nepadeda. Šiaurės Korėjos lyderiai linkę pakentėti, kad tik išlaikytų saugumo garantą, kuris jiems toks svarbus.
- Matyt, tai iš esmės yra ne tik užsienio, bet ir vidaus politika – gąsdinti ir užsienį, ir šalies gyventojus, kad šie nespurdėtų prieš tą galingą branduolinę jėgą ir toliau kęstų represijas, draudimus, koncentracijos stovyklas?
- Tikrai taip. Ir akivaizdu, kad Šiaurės Korėja visada visas problemas, kurios kyla šalyje, pradedant badu, baigiant visais kitais sunkumams, priskiria Amerikos ir kitų valstybių imperializmo įtakai. Esą kitos šalys kaltos, o Šiaurės Korėja tik ginasi nuo bandymų paveikti jos stabilumą. Tam sukurta propagandos sistema, rodomi filmukai ir taip toliau. Savo propagandos mastu ir uždarumu ši valstybė yra išskirtinė pasaulyje. Ta propagandinė pasaulėžiūra pradėjo formuotis nuo pat Korėjos karo ir turi ilgas tradicijas. Taigi mums suprasti, kaip masto Šiaurės Korėjos visuomenė, praktiškai neįmanoma. Tai nesulygintina su niekuo kitu jokiame kitame pasaulio krašte.
- Beveik viskas, kas žinoma apie gyvenimą Šiaurės Korėjoje, sklinda iš šalies pabėgėlių lūpų. Rizikuodami savo ir šeimos gyvybe, jie kalba per įvairias organizacijas, pasakoja apie neįsivaizduojamus žiaurumus šalies viduje bei prašo Vakarų pagalbos. Kiek Vakarų šalys linkusios klausytis tų siaubo istorijų ir nesikišti?
- Tolerancijos Šiaurės Korėjai nėra, bet klausimas – ką galima padaryti? Bet koks karinis scenarijus būtų tragiškas ir nusineštų dešimtis tūkstančių gyvybių. Kalbant apie socialinį to aspektą, jei Šiaurės Korėja subyrėtų kaip valstybė, galime tik įsivaizduoti, kaip tai pasireikštų pabėgėlių srautais. Vakarus užplūstų nuskurdę ir išbadėję žmonės su diktatoriniu mentalitetu. Kiltų be galo daug problemų. Tai suriša rankas Vakarų valstybėms ir regiono šalims. Iš vienos pusės, Šiaurės Korėja yra didelis pavojus ir mūsų dienų nelaimė, iš kitos pusės, nėra saugaus scenarijaus situacijai pakeisti. Todėl daugelis valstybių ir susitaikė su padėtimi. Žinoma, situaciją keičia branduolinė šalies programa. Ji gali būti lemiamas veiksnys Vakarams sprendžiant, ką daryti.
- Sunku prognozuoti, kaip pasisuks Šiaurės Korėjos likimas, tačiau ar įmanoma įsivaizduoti pokyčius toje šalyje? Nuo ko jie galėtų prasidėti?
- Pabandykime įsivaizduoti – iš kartos į kartą einanti visiškai vienakryptė propaganda, diktatūra, visiškas uždarumas nuo pasaulio ir apribojimai nuo telekomunikacijų priemonių. Šiaurės Korėjoje nėra tokio dalyko kaip pilietinė visuomenė ar žmonių rįžtas vienytis prieš valdžią. Žmonės ten yra nepaprastai suvaržyti. Tad jei kokie pokyčiai ir prasidės, jie ateis ne iš apačios, o iš politinio elito. Kitas klausimas – kokia kryptin, geryn ar blogyn.
